Nė nepastebėjau, kaip prabėgo vasara. Ne dėl to, kad jos nebuvo, juk ir jūra, ir fontanai, ir kava lauko terasose, ir avietės, uodai, pavėsio paieškos, rožių žydėjimas, meletos klyksmai sodyboje, viskas vyko, tryško, kunkuliavo, bet. Labai švelniai, nebrėždamas ryškių ribų, nestatydamas aukštų slenksčių tas ruduo atkulniavo, ypač negaliu tuo patikėti matydama, kad paskutinis tinklaraščio įrašas [...]
Spengiantis karštis tvinkčioja tirštai balzganame ore, ir paukščiai ima lėčiau sparnais mosuoti, tarsi jiems tektų irtis per tankesnę erdvę, retkarčiais pavienių debesų purslais apsitaškant, o aš tyliu, nes atokaitoje saugau saldžiausią angelų pokaičio miegą (jų pūkinės plunksnos kvepia braškiniu jogurtu). Sirpsta liepų žiedai, erškėtrožės, gluosnių pavėsis, aplink straksi žvirblių čirškimas, noksta brandūs ateities planai, susipinantys [...]
Toks aiškiai juntamas sąmoningėjimas, tarsi visu svoriu besiveriančios pilnavidurės bijūnų galvos, artimos savo kvapu, tobulos savo forma, jaukios, nes čia pat, po langais, kaip arbata, žemuogės, vėjo malūnėliai, vaikystės prisiminimai, rytinės ūkanos, išaugti bateliai, primityvi poezija ir pirmykštis jaudulys (nors protu suvoki, kad nėr čia ko) ir vis daugiau prisiminimų dulkėmis nusėda į plyšelius tarp [...]
Tradicijos, šventės ir tos pačios kasmet aplankomos vietos leidžia turėti kažką nekintamo nuolat pirmyn judančiame gyvenime. Kaip kad sėdint kelte pastebi jį pradėjus plaukti iš to, kad uostas lieka. Jei nebūtų kažko stabilaus, sudėtingiau būtų suvokti laiko tėkmę. Juodkrantė ir jūra, pas kurią nuo pat vaikystės nuolat grįžtu pasikalbėti, man yra tos nekintančios ašys, kai [...]
Šuniškas atsakymas į Salomėjos kačių iššūkį:
Bet kai saulė nusisuka, tai maniškė irgi panašiu būdu prie radiatoriaus susirangiusi tūno. Ir lauke jau nebedomina visokie svetimų šunų sniego išgeltoninimo apuostymai – viens du ir namo. O šiaip smagu, kad šaltis atsijoja, kas tik šiaip sau, o kas dėl rimto reikalo į lauką lenda. Ir degalinėse eilių visai [...]
Nes sekmadieniai yra sustabdytas laikas, metafiziškai iškreiptos skalės, išgaubtos trajektorijos, sukeistos vektorių kryptys, nes sekmadieniai eina po šeštadienių, kuriais grįžtame vėlai, per gurgždantį sustingusį sniegą, trypdami savaitės finalo atomazgą, jaukiai, bet kartu ir naiviai leisdami užsimegzti šviežiems kito laiko matmens daigams, nes sekmadienio rytais leidžiamės prižadinami šuns, tuk tuk šlapia nosimi baksnojančio į besiskleidžiančią tarpusavio [...]
Atsibundu kokią ketvirtą – penktą valandą ryto ir nebegaliu užmigti. Aš ne viena. Porą kartų prie lovos krašto prieina šuva, kad paglostyčiau kaklą ir pakasyčiau paausį. Laukiam ryto, būdraujam. Likus keliolikai minučių iki nustatyto žadintuvo laiko užsnūstu. Sapnuoju, kad į duris skambina paštininkas, aš jas atidarau ir suvokiu, kad esu sapne. Nudžiungu, kad galiu daryti [...]
Šįryt mano mašiniukas buvo visas apsnigtas auksiniais lapais, net vidun vieną gražuolį įsileidau.
O šis lapkritis įspūdingai jausmingas. Be šerkšno, be apledėjusių pirštų, su saulės nutviekstais keliais ir rytmečių ūkanomis. Daugiau nei metus į darbą ir atgal kasdien po septyniasdešimt kilometrų važinėjus vienu keliu, Vėlinių proga mylimojo dėka atradau kitą, ir, o dievai, dabar man kelionė [...]
Oi liūdna liūdna man šiemet kažkaip tinklaraščių diena, vykstanti kaip tik šiandien. Nes su dideliu nusivylimu pastebiu, kad vis mažiau įkvėpimo belieka pasidalinti savo mintimis ir jausmais su ištikimaisiais skaitytojais. Anksčiau perskaitytų knygų ir patirtų kelionių aprašymai tik po truputį paįvairindavo mano kasdienius svaičiojimus, o dabar matau, kad lieka tik jie – kaip koks metraštis, [...]
Kaip žinia, įstojus į privilegijuotųjų pedagogų klaną, man priklauso visi du mėnesiai atostogų. Tai yra nuostabu, kadangi nereikia susiėmus už galvos dejuoti negalint apsispręsti, ar geriau atostogauti Graikijoje, ar lietuviškame pajūryje, ar kaime, ar kokiam kurorte, be to – jei Lietuvoje, tai už orus niekuomet negali garantuoti ir kartais sumautas lietus sugadina net ir geriausiai [...]
