Kai matau žmones, ieškančius patarimų apie tai, kaip tapti laimingesniais, internete ir žurnaluose, nagrinėjančius savo sudėtingą praeitį psichologų kabinetuose arba artimiausios draugės virtuvėje, nuolat knibinėjančius pokalbių su partneriais ir tėvais detales, po siūlelį analizuojančius vakardienos įvykius ir rytdienos planus, mane vienu metu apima ir nuostaba, ir pasibjaurėjimas. Kiek kartų jie turi perskaityti ar išgirsti paprastutį [...]
Ėmus atidžiau stebėti, ką mano protas dažniausiai veikia, apima kažkoks siaubas – jis nuolat užsiiminėja niekais ir vaizduoja, kad baisiai daug dirba! Praeities įvykių analizei skiriama sąlyginai mažai laiko, tačiau ateities kūrimui, galimų problemų sprendimui, ieškojimui išeičių iš situacijų, kurios dar neegzistuoja, bet yra tikėtinos, – klaikiai daug! Kai imu jam (suprask – protui) dėl [...]
Kadangi daugiausia dalykų apie save sužinome iš kitų, visuomet pravartu susipažinti su naujais žmonėmis. Jie padeda pakoreguoti savęs vaizdą, geriau suvokti tai, kaip mus mato kiti. Tarkim, neseniai naujas pažįstamas mane apibūdino – a, tiesa, gi Tu pas mus sveikuolė. Likau pakankamai nustebusi, nes niekad apie save taip negalvojau, tačiau apibendrinusi informaciją, kurią tas žmogus [...]
Geriausias jausmas – kad ir kur benukeliautum, jaustis kaip namie. Nes turi savo rankas, kojas, pilvą, nugarą, galvą, plaukus, nagus, visus vidaus organus, net jei kūnas ir pavargęs ar sužalotas, Tu turi savo mintis, įsitikinimus, jausmus, turi savo sielą, savo šerdį, ašį, tai, kas išreiškia Tavo būties esmę. Vadinasi, turi viską, ko Tau reikia.
Anksčiau stebėdavausi, [...]
Man taip knieti turėti savo kloną eksperimentiniais tikslais, siekiant įrodyti, pavyzdžiui, pozityvaus mąstymo galią arba vegetarizmo įtaką savijautai. O dabar – negaliu. Nes aš esu tik viena, ir neturiu kontrolinio tiriamojo, kuris gyventų mano gyvenimą, išvengdamas tam tikrų pokyčių.
Nes man tikrai įdomu, tarkim, ar, jei aš šiandien nuo pat ryto nelakstyčiau išsišiepus, vyktų tokie briusovisagališki [...]
Pastangos vienaip ar kitaip išvengti veiklos visada sudarė mano gyvenimo prasmę ir tikslą, parašė Bernardo Soares.
Pritariu.
Paaiškinimas, kuris gali būti traktuojamas kaip švarios ir grynos minties suvėlimas ir užteršimas. Arba praplėtimas, kuris dažniausiai tik susiaurina idėjos prasmę. Štai jis:
Kiekvienas judesys turi tikslą. Kartais judant tiesiog išreiškiamos viduje nebeįmanomos sutalpinti emocijos, pavyzdžiui, šokis, kai muzika džiaugsmu apšlaksto [...]
Bandydama neatitolti nuo savo įdomiųjų psichologijos studijų, praėjusią savaitę dalyvavau seminare apie į sprendimus sutelktą terapiją. Vieną mano mėgstamiausiųjų! Nes man patinka, kai dalykai sprendžiami aiškiai, paprastai ir greitai (pilnas terapijos pavadinimas dar turi žodelytį trumpalaikė). Ir kai paprašė skalėje nuo 0 iki 10 įvertinti, kaip dažnai taikau jos principus kasdieniniame gyvenime bei darbinėje veikloje [...]
Vos gimęs kūdikis yra neįtikėtinai labai priklausomas nuo aplinkos, augant žmogus tampa vis labiau savarankišku, ir, reikia manyti, kad absoliuti nepriklausomybė nuo visko, kas supa mus, turėtų būti galutinė siekiamybė (taip mano ne tik budistai, bet ir aš).
Pamenu svaigias akimirkas gavus pirmąją algą, už kurią galėjau prisipirkti kokių tik noriu batų ir drabužių (veiksmas vyko [...]
O juk taip įdomu pažiūrėti į pasaulį iš kitos perspektyvos. Tolimos ir gniaužiančios kvapą. Ir kartais dėl to visiškai nereikia trenktis iki Afrikos. Gali pabandyti, pavyzdžiui, pažvelgti garbaus amžiaus žmogaus akimis.
Mane visuomet stebindavo senučiukų begalinis noras (netgi poreikis, sakyčiau) bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, kur tik pasitaiko proga – autobuse, poliklinikoje, prie laikraščių dėžutės, stotelėje, banke, [...]
Vakar prieš miegiuką paskambina sesytė: o kur Tavo laimės sąrašas? Taisau klaidą, ir kadangi jau esu laimės paieškų tinklaraščio savininkė, leidžiu sau išvardinti ne dešimt, o dvidešimt punktų.
Būnu laiminga, kai:
1. vakare šiltai lovytėje skaitau įtraukiančią knygą skambant stebuklingai muzikai ir smilkstant mėgstamiausiems smilkalams;
2. bendraujant su mama, sese arba broliu prieiname prie tos akimirkos, kai giliai suvokiame, jog [...]
