Apie išskirtinumą

2007-08-30

Ar šiandien, kai visi toooooooookie išskirtiniai, dar pavyksta išsiskirti iš minios? Skaitau Blogus – kas antras prisistatymas: “Esu ne toks / tokia, kaip visi”. Huh? Kituose forumuose intensyviai diskusijose dalyvauju – kiekvienas, jau nebesugebėdamas to savo išskirtinumo išreikšti, kaip skydą prieš save pastato kokio nors mėgstamo serialo veikėją (Sayid iš “Dingę” man patinka :) ) arba dainininką, arba netgi rasę ar religiją (a la “islamas šlamštas, nors daugiau apie jį nieko ir nežinau”). Ir pjaunasi, vienas kitam gerkles ėda, bandydami įtikinti kitus, kad jų pasirinkimas šauniausias. Ir kad tuo jie išskirtiniai. Oi, arba išvaizda… Tarp pankų pankas nėra išskirtinis, tarp turginius rūbelius dėvinčių – toks pats, o vat susimaišę ir ne į tą visuomenės terpę papuolę jie ir yra Kitokie. Bet ar dėl to geresni/blogesni? Man atrodo, kad išsiskirti iš minios ir galima tik kai būni tavo nuomonei, požiūriui nepritariančių. Kolega MekDrop štai užrašų ant marškinėlių temą nagrinėjo. Jau niekaip kitaip pasauliui žinutės nesugebi perteikt – užrašyk ją aiškiai ryškiai gerai matomoj vietoj (ir užrašysiu :) ). Pasakyk, kad tavo papų “size matters”, arba kas tie papai, “…when you have an ass like that”. Wow… Būti išskirtine asmenybe? Kas tai? Būti supergeru ir supermaloningu, dirbti tam, kad pinigėlius vargšams atiduotum? Skaityt haiku, keltis ketvirtą ryto medituot ir stengtis pasiekt nušvitimą? O gal rašyt tokį Blogą, kurio kiekvieno įrašo su nekantrumu lauktų kuo daugiau skaitytojų? Aš pastarosiom dienom esu išskirtinė tuo, kad vaikštau kaklą apsimutūriavus dideliausiu šaliku, nes gerklytę peršalau. Nes (ne)išskirtinė vasaros pabaiga mus aplankė.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams