Anthony C. Grayling: Reikšmingiausios idėjos : asmeninis vadovas gyvenantiems XXI amžiuje

2017-01-26

A. C. Grayling Reikšmingiausios idėjosO ką galime pasakyti apie dalykus, apie kuriuos mes net nežinome, kad jų nežinome? Tačiau yra keletas tikėtinų dalykų. Galbūt praėjus neilgam laikui po to, kai ši knyga bus rašalu išspausdinta ant popieriaus – taip knygos jau spausdinamos daugiau nei penkis šimtus metų – elektroninės technologijos išstums šią tradicinę formą ir tekstai skaitytojams bus pateikiami kitais būdais. Galbūt šie žodžiai ir skaitomi, pasitelkus minėtas priemones, taip patvirtinant „pranašystės“ išsipildymą.

Kokia taikli idėja! Iš tiesų, išpildydama autoriaus pranašystę, skaičiau šią jo knygą elektroninėje skaityklėje. Tai tik liudija, kad pasaulis nepaliaujamai ir nesustabdomai juda į priekį kosminiu greičiu darydamas pažangą, ir mums, gyvenantiems čia ir dabar, belieka dvi galimybės: dejuoti, kad anksčiau viskas buvo kitaip (suprask – geriau) arba mėgautis šiuolaikinės civilizacijos teikiamos privilegijomis. Aš renkuosi antrąjį variantą. O ši populiariojo mokslo knyga pristato daug įvairių sričių (filosofijos, kvantinės mechanichos, religijos, sociologijos, politikos) idėjų, kurios neišvengiamai veikia mūsų mąstyseną šiandien.

Taigi gerai sutvarkytos visuomenės idealas slypi tarp dviejų kraštutinumų: anarchijos ir griežto autoritarizmo. Tokioje visuomenėje savivaliavimas apribotas, siekiant apginti tų asmenų, kurie gali nuo jo nukentėti, interesus, tačiau paliekant didžiausią galimą asmens laisvę, kuri suderinama su visuotine gerove. Paskutinieji keturi ankstesnio sakinio žodžiai kelia daugiausiai diskusijų politikoje ir kitose srityse, tačiau šios sąlygos būtinybė akivaizdi, kaip Platonas ir Tomas Hobsas (Thomas Hobbes) ir teigė, kad asmuo turi iškeisti dalį savo asmeninės laisvės į galimybę priklausyti bendruomenei.

Be jokios abejonės, tiek atrinkdamas reikšmingiausias idėjas, tiek jas aiškindamas, rašytojas negalėjo būti visiškai objektyvus ir atsiriboti nuo savo įsitikinimų, ir to jis nė kiek neslepia. Būdamas sveiko proto mokslininku, be abejo, jis yra ateistas (nors, kaip jis pats aiškina, šis terminas, išgalvotas tikinčiųjų dievą, yra kvailokas ir neatitinkantis esmės – juk tie, kurie netiki dievu, dažniausiai taip pat netiki ir fėjomis, elfais, velniais ir panašiai, taigi jei norima apie juos kalbėti apibrėžiant viską, kuo jie netiki, reikėtų vadinti afėjistais-aelfistais-avelnistais-ateistais ir t.t. tęsiant sąrašą per brūkšnelį). Ypač man patiko smagus ir subtilus (nes britiškas?) autoriaus humoro jausmas, kurį jis nedvejodamas demonstruoja kalbėdamas apie religinius dalykus, pvz.:

Romos katalikai bent iš dalies stengiasi apibrėžti ir ginti tikėjimą argumentais bei filosofija (pavyzdžiui, teigia, kad Dievo egzistavimą galima įrodyti), o stačiatikiai su džiaugsmu viską grindžia tikėjimu ir nemėgina suderinti tikėjimo ir sveiko proto ten, kurie jie vienas kitam prieštarauja (o taip yra beveik visur). „Stačiatikių bažnyčia (anot vieno žinovo) nesistengia logiškai ar moksliškai įrodyti to, kuo Kristus ragino tikėti savo sekėjus.“ Taip išvengiama daugelio rūpesčių.

Idėjos knygoje pristatomos abėcėlės tvarka, o ne pagal temas, tad nuo feminizmo peršoki į filosofiją, o nuo reliatyvumo – į religiją. Pastebėjau, kad man visgi nuobodžiausi skyreliai buvo tie, kuriuose nagrinėjamos įvairios (mano subjektyviu suvokimu) nuo realaus gyvenimo nutolusios filosofijos idėjos, o juodosios skylės, šokantys kvantai ir paralelinės visatos sprogdina kirmgraužas mano smegenyse, nes nerealiai įdomu (ypač kai žiauriai sudėtingi moksliniai terminai paaiškinami populiariąja kalba). Beje, mano sūnus dažnai užduoda savo sugalvotą mįslę – koks skaičius eina po begalybės?, ir atsako – nulis. Pasirodo, ir Einšteinas taip manė:

Stygų teorijos sėkmę lemia stebėtinas jos vieningumas. Visų pirma, ji teigia, kad egzistuoja devyni erdviniai matmenys, iš kurių šeši užraityti taip kruopščiai, kad yra nepastebimi. Antra, ji iškelia tam tikras kitas prielaidas, kad egzistuoja nekintama foninė geometrija, ir kad kosmologinė konstanta – energijos laipsnis Visatoje, kuris, anot A. Einšteino, neutralizuoja Visatos masę – lygi nuliui.

Eilinį sykį rekomenduoju visiems nemokamai parsisiųsti šią ar kitą mokslo populiarinimo knygą iš čia. Nes žinių dėka tampame šviesesniais.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams