Flamingai ir garstyčios – vieno lizdo paukščiai
Mažais dygiais spygliukais iš už kampo išlenda niekad nenurimstanti vienatvė, sugurina mano šukuosenas, kurias narpliojau pusvalandžius. Ir ką Tu jai. Šaltais (apšąlusiais?) veidais skinasi kelią praeiviai, atsitiktinai sukuždėdami man aistringos meilės žodžius. Beviltiška tikėti, liūdna nepastebėti. Mano pasaulis yra kvapai, mano nuotaikos išsmilkaluotos, mano pėdos svariai švariai išmirkytos druskinguose vandenyse. O kaip dėl skėtukų po [...]
