Po saulėtų laisvadienių
Atsisėdu prie klaviatūros, nupučiu dulkes ir atsidūstu – aprašyti, koks neapsakomas gėris yra laisvadieniai, sunkiau, nei tai pajusti. Atsibundi be žadintuvo, sočiai neskubėdamas papusryčiauji, ir visas laikas Tavo.
Gerasis dėdulė, ten viršuj stumdantis debesis, išeiginių nepasiėmė, todėl va:
Tingiai tarsi driežas šildydamasi prieš saulytę pastebėjau:
Gražuolis:
Pradėjo garsiai rėkt, teko paleisti.
Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kad aš ne darbui [...]
