Atokaitoj
Apsunkusios nuo saulės dulkių blakstienos, vieškelis, už nugaros pušys, prieš akis upės. Mes esam pasaulio vidurys, mes esam susikibę už rankų.
Nuvežk mane į miestą, nupirk daug porų batų. Nuvesk į sodą, žiūrėk į akis. Krūpčioja samanos ir balti žiedlapiai, sninga karščiu ant kaktų. Esam savaitgaliai ir naktys, esam skambučiai ir rašteliai. Vidury.
Nes mūsų namo vokiečiai [...]
