Visi čia tą Zoom testą daro, o aš šiandien plaukiu su minia, visko po truputį esu, pasirodo, tik svajotojos materialistės manyje 0%, kažin, kažin…
Šiandien esu pavargusi nuo įrodinėjimo pasauliui, kokia (n-)esu. Sušiktai puiku, Tu mane įsivaizduoji vaikštančią po ofisą su nėriniuotais apatiniais, pavargau demonstruoti savo protinius sugebėjimus. O Tu galvoji, kad esu užsislaptinus kalė – [...]
Žingsniuoju perlais briliantais apsikarsčius, pokšt pokšt pokšt mano kulniukai, švysteliu šūsnį šypsenų dešinėn, paskui kairėn, m, Tu turėtum pamatyt mano svajonių kolekciją. Atsisėdu ant krūvos įtikinamų pasakų knygų, lūkuriuoju karalaičio tris minutes. Man neša padėklus pilnus mažų sumuštinukų su lašiša ir citrina, juodaisiais ir raudonaisiais ikrais, desertui pageidaučiau balto torto su šviežiomis vyšniomis be kauliukų. [...]
Šį mėnesį turbūt geriausia mano perskaityta sentecija: kiekvienas girdi tik tai, ką supranta. Johann Wolfgang von Goethe prieš du šimtus metų taip toptelėjo.
Pagal idėją dabar turėčiau visaip kaip rutulioti šią mintį, įrodinėti konkrečiais pavyzdžiais, kad ir Tu patikėtum. Bet kiekvienas girdi tik tai, ką supranta.
Ar gali išgirst mano švelnumą, mano erotiką, mano nusivylimą, mano nuotaikos [...]
