Laimės paieškos rožiniam mieste

Atidarau langus, duris ir dureles, įkvepiu smilkalų dūmų giliai iki skrandžio dugno, o laukuose aklinai balta, net skauda. Ir medžiai su sava religija, ir rūkas atskirai atnašauja. O galutiniuose taškuose klykauja vakarinės gervės ir mamos glosto prasikaltusiems galvas. Pirmą kartą atsimerkiu, žvilgsnis aštriai jautrus, o tos saulėgrąžų pievos, nuo kalvos iki kalvos, nuo akmens iki [...]

Ir nebežiūrėk į mane ta liūdna atlaidžia šypsena kvailute kaip Tu nieko nežinai. Nes viskas kuo esi ir kuo norėtum būti, kuo esant save sapnuoji jau susitarė su manim saugot apdulkėjusias paslaptis. Tik prašau, kuo daugiau augalų vazonuose, kuo daugiau, gerai? Tie džinsai visai išbluko, ir nesveika kasmet norėt naujo šuns, kur šituos tris dėsi? [...]