Su gimtadieniu mane!

Taip taip, esu iš tų super kuklių personų, kurios, jei primirštamas jų gimtadienis, išdrįsta apie jį priminti. Taigi, šiandien yra valstybinė šventė ir man sueina visi dvidešimt šešeri. Truputį belekoks skaičius, dvidešimtpenkmetis buvo kaip ir jubiliejus, dvidešimt septyni – mano laimingas skaičius, todėl tie metai bus neįtikėtinai nuostabūs, žinau. O dabar tarpinis laikotarpis. Ko sau norėčiau palinkėti?

Vidinės ramybės. Kuo dažniau joje plūduriuoti. Stengiuosi tobulėti šioje srityje, tačiau kartais man vis dar jos pritrūksta – kai imu pernelyg jaudintis dėl išorinių dalykų, kurie, vėliau pamąsčius, yra tokie nesvarbūs. Santykiai su aplinkiniais, darbas, butas, automobilis – viską įmanoma pakeisti į geresnę pusę. Išliekant ramiai tai daryti lengviau ir greičiau. Dejuoti nieko nekeičiant – visiškai ne mano būdas. Taigi siekis šiems metams būtų iki minimumo sutrumpinti nerimavimo laiką nuo mano gyvenime staiga atsiradusio trikdžio iki veiksmų jam pašalinti pradžios. Ramybės, ramybės, ramybės.

Apžvelgiant praėjusius metus, matau, kad jie tikrai buvo žavūs. Sutikau Savo Žmogų, jo dėka pakeičiau gyvenamąją vietą (trys kambariai geriau nei vienas? tik ne kai reikia tvarkytis), nusipirkau Mazdą (padaužiau ir pataisiau dar po to), pradėjau rašyti tinklaraštį, ir gyvenimas niekuomet nebebus toks, koks buvo…

Žodžiu, galiu konstatuoti, jog esu laiminga ir gyvenimas toliau tik gerėja. Žinau, kad nekantrauji, kada galėsi pradėt rašyt savo palinkėjimus man (dėl materialių dovanų įteikimo kreipkis el. paštu, parašysiu namų adresą), tai va jau dabar tas metas.