Žvaigždės – žvaigždynai

2010-08-18

Vasaros naktys, vasaros naktys, kas virpesiais jums prilygti begali, žvaigždės, žiogai, šnabždesiai, šnaresiai, šieno kvapas ir basom per rasas. O karūnos verta ta, kuri žaibų pašvaistėm apsigobusi šuniui miegoti neleido, o aš vis laksčiau neva pas nykštukus ir rankas dangun iškėlusi siurbiau dangaus energijos šuorus savin, šypsojausi stebėdamasi savo pakitusiom sąmonės būsenom ir mano sapnas, prisiekiu, buvo daug tikroviškesnis už tikrovę. Supratau, kad gal ir neverta jų užsirašinėti, nes tie, kurie verti Sapnų vardo, kurie nėra tik buitinis kasdienybės suvirškinimas ar pasąmoningų troškimų išraiška, bet kokiu atveju išliks, kaip išlieka atminty svarbiausios vadinamosios realybės akimirkos. Šlovingos akimirkos.

Žvaigždės

O sulaukusi svilinančios vidurdienio kaitros pasipuošiau balta skrybėle plačiais plačiais kraštais, įmerkiau pėdas į geliantį ledinį šaltinį, pasibalnojau laumžirgius (žalius mėlynus raudonus), apsiraizgiau šlaunis painiom ežero žolėm, o tas svaigus dumblo kvapas, o ant kaklo visi galingi apsaugos ženklai, todėl dėl manęs nesijaudink, viskas man bus gerai.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams