Yasunari Kawabata: Tūkstančiai gervių

2017-02-06

Yasunari Kawabata Tūkstančiai gerviųJis it žvėris atviepė lūpą ir lipte prilipo prie jos krūties.
Ir vėl plūstelėjo bangos.
Paskui jis ramus užsnūdo.
Į jo miegą įsiveržė paukščių balsai. Jam pasirodė, tartum pirmą kartą gyvenime nubusdamas girdi čiulbant paukščius.
Turbūt ryto rūkas nuprausė žalius medžius. O paskui jis turbūt įsisuko į jo galvą ir taip pat viską švariai švariai išplovė. Galvoje neliko nė vienos minties.

Labai labai užsimaniau kažko japoniško, panaršius išsiaiškinau, kad vienas skaitomiausių šios šalies rašytojų pasaulyje, netgi gavęs už savo kūrybą literatūros Nobelio premiją – Yasunari Kawabata. Pasiėmiau vieną garsiausių jo romanų, ir taip, kažko japoniško gavau labai stiprią dozę.

Argi mama kalta, kad nepajėgė toliau gyventi? Gal jūs tai turite galvoje? Man iš pradžių taip pat buvo be galo baisu ir skaudu, kai ji mirė. Net jeigu visi jos nesuprato, ją smerkė, mirtis vis tiek ne pateisinimas. Tačiau… mirtis viską paneigia, kad ir ką manytume, kad ir kaip samprotautume. Ir mes neturime teisės atleisti arba neatleisti kam nors už mirtį.

Kadangi esu perskaičius beveik visas Haruki Murakami knygas, norom nenorom lyginau šių abiejų japonų autorių stilių, ir pastebėjau, kad jų abiejų kūryboje moterys – kažkokios mistiškos, nesuprantamos, jų poelgių motyvai pagrindiniam veikėjui paslaptingi ir nepaaiškinami. Romano struktūra tokia labai netolygi ir dėl to erzinanti – pusę knygos aprašinėjami pagrindinio veikėjo mistiniai jausmai trims jį mylinčioms moterims, paskui staiga įterpiamas ilgiausias vienos jų laiškas, kuriame ši itin detaliai aprašinėja kalnus, po kuriuos keliauja, nepamiršdama paminėti tikslaus kiekvieno kalnagūbrio aukščio ir turistinių lankytinų vietų. Šiaip, atskirai imant, įdomu ir tai, ir tai, ir dar būtų natūralu ir įprasta, jei tie kelionių aprašymai spontaniškai įsilietų į viso romano kontekstą po truputį, bet dabar atrodo kaip atskiras ir visai nesusijęs kūrinys, kažkoks svetimkūnis, nežinau… Gal visgi man pernelyg tolimas ir nesuprantamas kraštas yra ta Japonija ir jos rašytojų mąstysena, bet vienas geriausių vieno garsiausių jos rašytojų romanų įspūdžio tikrai nepadarė.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams