Witold Gombrowicz: Lenkiški prisiminimai

2018-02-05

Witold Gombrowicz Lenkiški prisiminimaiTą dieną, kai apie tą mokyklinį mokymą paaiškės visa tiesa – toji diena dar labai toli, – žmonėms atsiskleis milžiniška mistifikacija ir stulbinama apgavystė. Tada paaiškės, kad mokytojas postringauja, mokiniai neklauso; kad niekas nieko nedirba; kad mokinys apgaudinėja, mokytojas leidžiasi apgaunamas; kad jeigu suspaustum, trisdešimt intensyvaus mokymosi valandų pakeistų tris dabartinės mokyklos trimestrus.

Kadangi esu aistringa Gombrowicz’iaus kūrybos gerbėja, aistringai puoliau prie neseniai lietuviškai išleistos jo knygos, iš kurios tikėjausi kažko panašaus kaip jo Dienoraščių. Visgi ši knyga, nors ir atvira, nėra pernelyg intymi, apnuoginanti rašytojo sielos užkulisius – tai tiesiog pasakojimas apie laikmetį, kuriame gyveno ir kuris padėjo susiformuoti jam kaip kūrėjui. Kadangi nesu uoli XX a. pr. lenkų literatūros žinovė, visos tos pavardės, su kuo Gombrowicz’ius kavinėse šnekučiavosi ir koks tas pašnekovas jam pasirodė, man nelabai aktualu, ir netgi, sakyčiau, nuobodoka. Žavėjo kaip visuomet stebuklingai įtaigus rašytojo talentas, gebėjimas parinkti žodžius sunkiai nusakomiems reiškiniams ar charakterio savybėms apibūdinti, dėl to ir verta buvo skaityti šią knygą. Na ir dėl nuosekliai savikritiško požiūrio į save – man atrodo, vienas iš sunkiausių dalykų žmogui yra gebėti pažvelgti į save neutraliai; mes dažniausiai arba pernelyg save nuvertiname, kuklinamės ir drovimės, arba nepelnytai giriamės ir aukštiname savo ne tokius jau nepaprastus laimėjimus. O va Gombrowicz’iui kažkaip pavyko su humoru pažvelgti į pirmuosius savo literatūrinius bandymus bei kartu tiksliai įvertinti milžinišką Ferdydurkės vaidmenį literatūrai.

Menininkas – tai nieko rimto: jokia profesija ir jokia visuomeninė padėtis, pagaliau grožinis kūrinys beveik visada būna intymaus pobūdžio, tarsi prisipažinimas, todėl autoriaus giminiečiams ir bičiuliams sunku jį nuryti. Be to, pradedantis menininkas visada būna gana pretenzingas reiškinys, tarytum kas būtų pateikęs savo kandidatūrą didelio žmogaus vardui gauti.

Žodžiu, šią knygą rekomenduočiau tik prisiekusiems Gombrowicz’iaus kūrybos fanams.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams