Vitaminai turškiasi Santa Kruze

2014-01-07

Šitas amžinas lietus, ir balos, ir sutemos, ir niūruma, ir kalendorius, reikalaujantis nupuošti namus, nukabinti girliandas, atsargiai iki konteinerio nunešti eglių šakas ir jausti, kad jau vėl nebe šventės, kad jau dienos ilgyn, nors jos niekad taip ir neišaušta. O mano draugės mėgaujasi matuodamosis stilingus namus, dizainerių suknias, tobulus makiažus ir interjerus, puošiasi motyvuojančiom citatom, kvatojasi iš sarkastiško humoro ir dievina savo vaikus, nes joms taip liepia motiniški instinktai. O man jau norisi kitokios muzikos, naujų skonių, žiburių žiburėlių – ne kur kitur, tik akyse. Išsitraukiu savo seną jogos kilimėlį ir pamatau, kad jis jau gerokai sudilęs, iškrausčius savo rankinių lentynių pusę išmetu lauk – na bet kur tu, šviežuma, a? Gal pasislėpusi po bilietais į Tel Avivą arba į Santa Kruzą?

Tenerife

Jau trečią žiemą iš eilės sergu saulės pasiilgimo liga, kuri žaloja mano plaštakas, ir jokie vitaminai D nepadeda, tik apmalšina simptomus, ir kol šalčiai nesikandžioja, vaikštau be pirštinių, štai, plaštakos, kvėpuokite, deginkitės prieš šitą amžiną lietų, gal prasiskverbia su jo lašais kažkiek saulės, juk debesys arčiau josios, nei aš čia, tarp balų.

Sapnai tokie ryškūs, keisti ir netgi įsakinėjantys man, ką turiu daryti, kai nemiegu. Ar privalau paklusti?

1 komentaras

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams