Vis tiek daryk tai, kas patinka
Sako, kad kai mėgaujiesi veikla, tuo pačiu ateina ir kiti geri dalykai. Todėl tikslas turėtų būti ne susirasti ne gerai apmokamą darbą, o tokį, į kurį kasryt žingsniuotum su džiaugsmu. Dirbdamas su ugnele pasiektum puikių rezultatų, o jie paprastai būna finansiškai atlyginami. Jei ne toje, tai kitoje įmonėje. Tuo pačiu galėtum džiaugtis gyvenimu, nes realizuoji savo galimybes ir tobulėji.
Šia tema susimąsčiau, kai vakar perskaičiau Juozo įrašą provokuojančiu pavadinimu, kuriame įskaičiau skatinimą pataikauti tinklaraščių skaitytojams. Man tokia nuostata yra visiškai nepriimtina, nes tikiu, kad visų pirma turi būti smagu autoriui, o tada jau ir publika atitinkama susirenka. Kai pradėjau rašyti savo pinkcity.lt, paistaliojau viską, kad šaudavo į galvą (ir dar į širdį, labai). Po truputuką atsirado nuolatinių skaitytojų, kurie prenumeruoja tinklaraštį turėdami tam tikrų lūkesčių – kad ir toliau rašysiu vienaip / kitaip. Matau, kokie įrašai sulaukia didžiausio susidomėjimo, ir kartais, kai užeina eilinis svaigimas „kaip aš myliu”, „kaip man liūdna”, arba „visi mūsų namuose nusikerpa plaukus”, truputėlį suabejoju dėl tokių rašinių vertės tinklaraščiui. O tada prisimenu, kad tinklaraštis yra ne mano priverstinis darbas, o tai, ką darau savo malonumui, ir paspaudžiu „Skelbti”.
Tada apsilanko Paulius, sako „…einu prabalsuosiu”, pagalvoju „ką? kur?”, prisimenu, kad lyg turėjo tinklaraščių rinkimai vykt, susirandu visiblogai.lt/rinkimai, ir ūlialia ką matau – geriausio naujo bei geriausio asmeninio tinklaraščio kategorijoms esu nominuota?! Jau mintyse siūdinuosi šilkinę rožinę suknutę apdovanojimų ceremonijai, ir kaip gerai kad laiku čia tuos plaukus dailiai pasikirpau…
Žodžiu norėjau pasakyti, kad kai darai tai, kas patinka, tai kiti malonūs dalykai, pvz. savimeilės paglostymas tokiom vat nominacijom ateina dėl jų nesistengiant. Eikit balsuot dabar visi greitai!
Hits: 0
8 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Jau prabalsavau 🙂
Balsavau jau vakar, be jokio skatinimo:)
Tu teisi, aš irgi jau baigiu atsikratyt abejonių skelbt ar ne skelbt. Rašyt ar nerašyt. Aš kai rašau, mano pirštukai bėgioja, liejasi mintys. Net klaidų pridarau, kaip skubu į priekį, kaip krenta tos mano mintys netvarkingai kaip manieji plaukai… Ir paskelbiu, ir išsigąstu, kad teršiu internetą, kad apgaunu tuos, kurie užsuka… Nes tai man… Nes tai mano… O po to šast atsidūria tas įrašas Blogoramoj, ir dar populiarumo sulaukia:))))
Jau vakar prabalsavau už Tave. 🙂
Aš taip pat pabalsavau vakar, Rožine mergyt.
Aišku, viską tu gerai darai. Kiekvienas savo nuomonę turime. O tu ją dar ir gražiai, įdomiai išreiški.
Jo jo, svaigimai yra gerai. Nereikia būti dideliems rimtuoliams.
Nagi juk yra 2 variantai: arba darai tai kas patinka tau, arba tai, kas patinka kitiems:) Aš tai renkuosi pirmą variantą:)
Blogą pradėjau rašyti tik su ta intencija, kad galėsiu rašyti tai, kas man patinka ir mane domina. O jei dar kam kitiems patiks, tai išvis smagu bus. Įrašai patiks vieniems, kitiems nea, parašysi kitą, pozicijos pasikeis. Visiems neįtiksi, tai bent jau tada save patenkinti. Dažnai pasižiūriu statistiką, smagu kai kas nors aplankė, jei nea- ką padarysi, ne dėl to viskas daroma.
Nepasiduok! Rašyk ką tu nori 🙂 O skaitytojų visada bus (kaip ir pati matai :))