Vasaros aidai

2012-09-25

Nė nepastebėjau, kaip prabėgo vasara. Ne dėl to, kad jos nebuvo, juk ir jūra, ir fontanai, ir kava lauko terasose, ir avietės, uodai, pavėsio paieškos, rožių žydėjimas, meletos klyksmai sodyboje, viskas vyko, tryško, kunkuliavo, bet. Labai švelniai, nebrėždamas ryškių ribų, nestatydamas aukštų slenksčių tas ruduo atkulniavo, ypač negaliu tuo patikėti matydama, kad paskutinis tinklaraščio įrašas rugpjūčio vidury įdėtas, dar niekad tokio tarpo nebuvau palikusi, kas kaltas, gal. Gal laikas. Pati mistiškiausia sąvoka mano gyvenime, niekaip nesuvokiu, kaip galima jį vienodais sutartiniais mato vienetais įvardinti, skaičiuoti, lyginti. Juk jis nepalyginamas, nesulyginamas, nelygus, vingiuotas, dantytas, kreivas ir visiškai neapčiuopiamas. Ir taip staiga tie medžiai ėmė spalvomis dažytis, tie vėjai, vaikai po pamokų, ankstyvai tamsūs vakarai, obuolių sultys, striukės ir gobtuvai… Namie jau kartais šalta basom vaikščiot, ir nuogas petis, ryte iš po antklodės išlindęs, verčia kruopščiau pataluose susisukti.

Vasaros aidai

Sesuo sako, kad kiekvienam gražiausias tas metų mėnuo, kurį jis yra gimęs, aš, žinoma, šios taisyklės negaliu paneigti, nes liepa, kai viskas žydi, kvepia, noksta, tarpsta, jau nebe šalta, kaip birželį, bet dar ir nesukepę, kaip rugpjūtį, tikrai yra nuostabiausias metas, sutikčiau, kad ji tęstųsi visus metus, bet kaip tiems žmonėms, kurie gimę lapkritį, sausį ir vasarį? Rudens pabaigoj vien šalti lietūs, tamsa ir darganos, sausį niūru, nes visos šventės ką tik pasibaigusios, vasarį arba beprotiškai šalta, arba tęžta sniegas, pilkai viską nudažydamas… Aišku, visuomet galima židinį užsikurt, į kubilą įlipt, žvakių prisidegiot, fondiu mirkyt batoną į sūrį arba vaisius į šokoladą, geriausius draugus susikvietus, mes juk viską mokam smagumynais paversti ir trūkumus į privalumus transformuoti, be to, ir laikas nesustabdomai tom savo kardiogramų kreivėm bėga, tuoj vėl žiema, pavasaris, vėl liepa su bitėm, liepžiedžiais ir bridimo po pievas kvapu.

6 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams