Vartotojiški įpročiai: nauda ir malonumas

2008-01-15

pink.jpgVakar Gaston Bachelard knygoje „Vanduo ir svajonės” perskaičiau kažką panašaus į „kai žmogus gauna trokštamą dalyką, jis labiau džiaugiasi, nei gavęs reikiamą”. Jei Tu šiaip esi alkanas ir gauni maisto, pasitenkinimo lygis būna mažesnis, nei jei nesi labai alkanas, bet svaigsti, kaip norėtum gabalėlio juodo šokolado su apelsinų gabaliukais arba didelių žaliųjų alyvuogių, įdarytų sveikom česnakų skiltelėm, ir tada jų gauni. Paradoksalu, nes logiškai mąstant turėtų būti atvirkščiai: patenkinus bazinius poreikius turėtų atslūgti įtampa ir kiekvienas papildomas pasimėgavimas turėtų teikti mažiau malonumo. Bet:

Man reikia = jaučiu trūkumą. Esu minuse ir noriu atstatyti balansą. Nueinu į parduotuvę, nusiperku spaghetti su pomidorų padažų, rimtai kaip tos kainos pakilo. Bet valgyt juk reikia.

Aš noriu. Turiu visko pakankamai, bet manau, kad nusipelniau plaktos grietinėlės deserto su vyšnia. Juk galiu sau tai leisti! Malonumą žyminti rodyklė kyla aukštyn, išleistų pinigų ne taip gaila. Įsigijau daiktą + patyriau malonumą. Dviguba nauda.

Todėl kai nereikia laukti, kol batų prireiks. Stovi vitrinoj tokie gražūs, kaip saldainiai, kasdien pro juos praeini ir paglostai nosis žvilgsniu? Pirk. Nes kai ateis sezonas, pamatysi, kad neturi kuo apsiauti, o tų dailiųjų liko vien 36 ir 40 dydžiai, pirksi eilinius juodus su standartine pakulne, nes reikia, ir jokio malonumo už tuos pačius pinigus.

Neskatinu vartotojiškumo. Skatinu derinti naudą su malonumu už tą pačią kainą.

7 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams