Vartotojiški įpročiai: nauda ir malonumas
Vakar Gaston Bachelard knygoje „Vanduo ir svajonės” perskaičiau kažką panašaus į „kai žmogus gauna trokštamą dalyką, jis labiau džiaugiasi, nei gavęs reikiamą”. Jei Tu šiaip esi alkanas ir gauni maisto, pasitenkinimo lygis būna mažesnis, nei jei nesi labai alkanas, bet svaigsti, kaip norėtum gabalėlio juodo šokolado su apelsinų gabaliukais arba didelių žaliųjų alyvuogių, įdarytų sveikom česnakų skiltelėm, ir tada jų gauni. Paradoksalu, nes logiškai mąstant turėtų būti atvirkščiai: patenkinus bazinius poreikius turėtų atslūgti įtampa ir kiekvienas papildomas pasimėgavimas turėtų teikti mažiau malonumo. Bet:
Man reikia = jaučiu trūkumą. Esu minuse ir noriu atstatyti balansą. Nueinu į parduotuvę, nusiperku spaghetti su pomidorų padažų, rimtai kaip tos kainos pakilo. Bet valgyt juk reikia.
Aš noriu. Turiu visko pakankamai, bet manau, kad nusipelniau plaktos grietinėlės deserto su vyšnia. Juk galiu sau tai leisti! Malonumą žyminti rodyklė kyla aukštyn, išleistų pinigų ne taip gaila. Įsigijau daiktą + patyriau malonumą. Dviguba nauda.
Todėl kai nereikia laukti, kol batų prireiks. Stovi vitrinoj tokie gražūs, kaip saldainiai, kasdien pro juos praeini ir paglostai nosis žvilgsniu? Pirk. Nes kai ateis sezonas, pamatysi, kad neturi kuo apsiauti, o tų dailiųjų liko vien 36 ir 40 dydžiai, pirksi eilinius juodus su standartine pakulne, nes reikia, ir jokio malonumo už tuos pačius pinigus.
Neskatinu vartotojiškumo. Skatinu derinti naudą su malonumu už tą pačią kainą.
Hits: 1
7 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Teisingas pastebėjimas.
Va aš nesenai įjungiau taupymo rėžimą ir išties išleidžiu mažiau kasdien be reikalo neidama į maisto pardes. Na ir į rūbų bei batų parduotuves kolkas stengiuosi nesukti…
Bet kai vakar užėjus nusipirkti TIK keletą būtinų produktų, skubėjau pro papuošalų parduotuvėlę, akis VISTIEK netyčia užkliuvo už nerealių aukso spalvos medinių karolių… na negi neimsi? Juk taupau vis tik- tai vat ant jų ir sutaupiau… 🙂
Taupymo rėžimas šiek tiek sutrikdytas, bet aj… Geriau šnd eisiu papietauti kur ne taip prabangiai, bet užtat ant kaklo koks grožis puikuojasi!
Ir man ir aplinkiniasms didesnis malonumas mane stebint :)))
Kam man reikalingi žali batai? Galit pasakyt? Net nelabai turiu su kuo derinti. Ir nejaukiai šiandien pasijutau administracijos bobinčiaus nužvelgta. Reikia juk man kokiu rudu, elegantisškų. Bet ech kaip faina, kad paskutinius pinigus išleidau šitiems… Bus tų pinigų, ane?
Čia panašiai kaip senajame tinklaraštyje mėčiausi šūkiu “Laikas, kurį mėgsti švaistyti, nėra iššvaistytas laikas”. Lygiai taip pat su pinigėliais: jei už juos nusiperki ne tik daiktą, bet ir gerą savijautą, tai nėra pinigų švaistymas.
Viena (berods, Herzbergo) motyvacinė teorija kaip tik ir išskiria motyvacinius faktorius į higieninius (a la “reikia batų, nes neturiu”) ir motyvacinius (“noriu šitų batukų su kaukolėmis ir sagtimis!!!”) – kad žmogus būtų laimingas, reikia ir vieno, ir kito.
Savaigtalį kaip tik ir buvo toks apsipirkimas, kuriame buvo suderinti ir “reikia”, ir “noriu” – bet taip intenstyviai, kad, bijau, teks kurį laiką sveikai maitintis :)) Bet nei laikas, nei pinigai tikrai nebuvo praleisti veltui, ir tai vis dar atsipirkinėja – komplimentus gauti visada malonu 🙂
ego, labai taiklus pavyzdys – nors Herzberg’o motyvacinė teorija daugiau taikoma žmogiškųjų išteklių valdymo srityje, į ją galima atsižvelgti ir kalbant apie kasdieninį gyvenimą. Ponas Herzberg’as sako, kad nepakankamas higieninių veiksnių lygis sukelia nepasitenkinimą, tačiau jų perteklius nesuteikia malonumo, tuo tarpu motyvaciniai veiksniai tampa pasitenkinimo šaltiniu. Jei nori valgyt, esi nepatenkintas, gavai duonos – nusiraminai, bet jei gausi dar ir dar duonos, nuo to laimingesnis netapsi, nes norėsis torto.
[…] bloge. • Beje, dar apie atsisakymą. PinkCity rašo, kad kai turi žiauriai daug pinigų, tai reikia pirkti, kas patinka, nes taip ne tik poreikius užganėdini, bet ir patiri malonumą. Kaip gali nesutikti? • Po […]
Hmm… kažkodėl pasitenkinimo nejaučiu pirkdamas naują daiktą. Nežinau kodėl, tiesiog tikriausiai perku tik tai ko man reikia, nors galiu sau leisti įsigyti ir ką noriu daugiau. Greičiausiai dėl to, kad sau perku tik reikalingus daiktus to tokio malonumo perkant ir nėra.
Kitas reikalas – pirkimas kitam 🙂 Oh čia tai milijoną kartų didesnis malonumas nei pirkti sau! Vat už tai ir vaikas apkrautas nežmonišku kiekiu žaislų ;o)