Turtai ir kančia

2010-11-05

LelijėlėVakar lankiausi vieno psichologijos žurnalo organizuotame pokalbių vakare tema Geriausi dalykai nieko nekainuoja. Ar tikrai? ir galvoje užsiliko minčių, kuriomis norisi pasidalinti. Žurnalo redaktorė uždavė klausimą, kaip čia taip yra, kad kai dvasinis mokytojas yra aptekęs materialiniais turtais, juo pasitikima daug mažiau, nei kai šis žmogus milijonų savo sąskaitoje neturi. Atsakyčiau, kad taip jau yra, jog paprasčiausiai neįmanoma vienu metu sėdėti ant dviejų kėdžių – jei tavo protas yra nuramintas ir šviesus, tau nė į galvą neateina rūpintis prabangos prekėmis, dirbtinai kuriamu įvaizdžiu visuomenėje, galų gale gausiai kaupiamų materialinių vertybių apsauga, juk kuo daugiau turi išorėje, tuo labiau tai vilioja sukčius ir vagišius nagais, niežtinčiais iš tavęs nors truputėlį nukniaukti. Kai vairuoji senutėlį griozdą, numeti jį bet kur ir naktimis miegi ramiai, tuo tarpu įsigijęs prašmatnią transporto priemonę, jaudiniesi dėl kiekvieno įbrėžimo, Tau prireikia garažo arba saugomos parkavimo aikštelės, ir va rūpesčiai rūpestėliai… Būtent todėl sutikusi dvasinį mokytoją, kuriam kuo puikiausiai užtenka keleto drabužių ir dubenėlio košės alkiui numalšinti, kurio akys spindi šviesa ne šnekant apie apvalias šlamančiųjų sumas, o apie dievą mumyse, juo pasitikėčiau labiau.

Tuo tarpu pokalbių vakare dalyvavo koučingo specialistas, ir jis į tą patį klausimą atsakė maždaug tokiu klausimu: jei aš sutinku labai sveiką žmogų, galiu iš jo pasimokyti, kaip būti sveikam; jei sutinku turtingą žmogų, galiu išmokti įgyti turtų; o ko aš galiu išmokti iš dvasinio mokytojo, kuris nesugeba savo patirties parduoti taip, kad apsirūpintų materialinėmis vertybėmis? Išmokti gyventi varguoliškai? Man pasidarė nepaprastai keista, kad toks iš pažiūros protingas žmogus nesugebėjo išrutulioti tiesos, kuri buvo užkoduota jo paties klausime – jei iš turtingo žmogaus mokaisi būti turtingas, tai iš dvasingo mokaisi būti dvasingas, elementaru! Kodėl iš dvasingo turi mokytis būti turtingas? Supratau, kad šiam specialistui vienintelis žmogaus sėkmingumą gyvenime apibrėžiantis matas visgi yra sukauptos materialinės vertybės.

O tuomet iš auditorijos pasigirdo merginos atsakymas tam koučeriui, ir tai jau galutinai mane pribloškė, sako iš tokio žmogaus galima pasimokyti – Tu tik paklausyk, ką ji pasakė – pasimokyti KANČIOS!!! Nesusilaikiau neišsprogdinusi akių ir neįtikėtinai nustebusia veido išraiška ėmiau žvalgytis aplinkui, kaip reaguoja aplinkiniai, nes man, tiesą sakant, tai nuskambėjo kaip nerealiausias absurdas (neįžeidžiant taip pasakiusios merginos, jokiais būdais, tiesiog mes skirtingai žiūrime į tuos pačius dalykus). Kančios? Tai taip išeina, kad pinigai išlaisvina nuo kančios?! Tai visi asketai, vienuoliai, galų gale didieji pranašai – jie buvo ir yra labiausiai pasaulyje kenčiančios būtybės, nes neturi keturių aukštų namo su baseinu ir antikinėmis statulomis? Ha! Priešingai, jie bėga ir slepiasi nuo pinigų, nes būtent materialiniai dalykai, prisirišimas prie jų ir sukelia kančią! Sidharta Gautama netgi turėjo pasitelkti apgaulę, kad galėtų palikti savo prabangius karališkus rūmus, ir jis tikrai siekė ne kančios, o išsivadavimo nuo jos. Ir pasiekė. Po medžiu, o ne auksiniame soste. Tai kaip čia išeina?

12 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams