Trečiojo Laimės paieškų rožiniam mieste gimtadienio proga

2010-07-17

Velniškai miela mergiotė jaukioj arbatinėj ima iš manęs interviu savo magistriniam darbui ir klausia, kaip tinklaraščio rašymas keičia mano gyvenimą. Sudėtinga izoliuoti vieną objektą iš visumos, nežinau, kaip viskas būtų susiklostę, jei nerašyčiau, bet nemanau, kad maloniau. Užrašytos svajonės tampa realybe, užrašytos problemos tampa sprendimais, užrašyta vienatvė tampa bendryste, ir dalinimasis žodžiais ne tik su Tavimi, bet ir su ateities savimi atidžiau įprasmina dabarties momentą.

Jurga Šeduikytė per savo koncertą dėkojo publikai, kad leidžia jai dainuoti tai, ką ji nori, analogiškai aš norėčiau ištarti Tau kuo nuoširdžiausią Ačiū už tai, kad esi mano skaitytoja(s), nes mano žodžiai be aido Tavo mintyse būtų tik tuščias murmesys prisiglaudus lūpomis prie betoninės sienos. Ačiū, kad pakenti mano nuotaikų svyravimus, kad nenutrauki prenumeratos net po kelių iš eilės beviltiškai nuobodžių įrašų, kad su manim ginčijiesi, man pritari linksėdama(s) galva arba akivaizdžiai sukioji smilių prie smilkinio, man patari, man dėkoji, su manim juokiesi, iš manęs juokiesi, iš kitų juokiesi, kad apskritai sugebi juoktis. Ne tik grožis, bet ir juokas kasdien gelbėja mūsų planetą.

Trijų metukų proga vietoj riebaus biskvitinio torto siūlau šitokį:

Tortas

Dovanos tradiciškai priimamos čia.

Ačiū.

4 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams