Terry Pratchett, Neil Gaiman: Gera lemiantys ženklai

2017-01-30

Terry Pratchett, Neil Gaiman Gera lemiantys ženklaiSenis turėjo visus nuosavus dantis, tačiau vien dėl to, kad niekas kitas nebūtų jų užsinorėjęs: jeigu būtų padėjęs po pagalve bent vieną jų, Dantukų fėja iš karto atsisakytų savo stebuklingosios lazdelės. Atrodė, kad gyvybę jis palaiko vien tik saldžia arbata, sutirštintu pienu ir kažkokia niūria vidine energija. Šedvelas turėjo tikslą, kurio siekė visomis sielos pajėgomis ir pensininko nuolaidų kelionių kortele. Tikslu jis tikėjo. O tikėjimas užvesdavo jį kaip turbiną.

Ėmiausi šios knygos, nes norėjau susipažinti su Neil‘u Gaiman‘u – iki šiol žinojau tik tai, kad jis yra Amandos Palmer sutuoktinis ir sūnaus tėvas. Ir kad garsus rašytojas. Naujausia jo ir Terry Pratchett‘o knyga žadėjo gerą britiško humoro dozę, ir davė ką žadėjo! Romanas tikrai labai juokingas, žavingas ir fantastiškas. Istorija apie artėjančią paskutinę pasaulio gyvavimo dieną, kaip jai ruošiasi angelai ir demonai, kaip žmogiškasis faktorius neišvengiamai privelia klaidų ir ką tai lemia. Smagu, netikėta, įdomu.

Augi skaitydamas apie piratus ir kaubojus, ir astronautus, ir panašiai, ir kai jau imi manyti, kad pasaulis kupinas nuostabiausių dalykų, jie tau pasako, kad iš tiesų jame liko tik negyvi banginiai ir iškirsti miškai, ir branduolinės atliekos, kurių neatsikratysim milijonus metų. Jei norite žinoti mano nuomonę, dėl to užaugti neverta.

Taigi atrodo, kad viskas su šia knyga yra labai gerai – nestandartinis siužetas, fantastikos motyvai, išskirtiniai charakteriai, nuostabus humoras. Bet… Pradėjau ją skaityti pernai rudenį, tempiau tempiau (net tinklaraščio skaitytojai pradėjo nerimauti, ką taip ilgai skaitau, kad jokios apžvalgos nematyti), dar tempiau tempiau, ir mečiau. Kažkaip viskas užtęsta, nuvilkinta, veikėjų perdėm daug ir kol apie kiekvieną autoriai pajuokauja, bendro siužeto vystymo prasme tampa nuobodu. Dabar gi prisiverčiau baigti skaityti, bet kol kas nieko daugiau šių autorių parašyto nenorėčiau imti į rankas.

Teoriškai automobiliai suteikia jums fantastišką galimybę greitai nukeliauti iš vienos vietos į kitą. Kita vertus, transporto spūstys suteikia jums fantastišką galimybę pasilikti toje pačioje vietoje. Per lietų ir prietemą, kai aplinkui vis garsiau ir beviltiškiau gaudžia kakofoniška signalų simfonija.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

2 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams