šimTASis ĮRAšas

2007-11-20

Pakalnutės tilindžiuoja aplink pakaušius, Tu visuomet būsi mano faunas. Frezijos stengiasi kaip išmanydamos kvepėti dar aistringiau, aš liksiu Tavo nimfa, nusižengusi taisyklei per dažnai įsimylėti. Plausim dulkėtas kojas užmaršties upėse. See together we stand, divided we fall apart. Tiesa sena, mes jauni. Pusdieviai.

Neleidi sau tikėti tuo, ką rašau. Medum patepu lūpas. Leisk.

Visos mano asmenybės struktūros dalys lupasi kaip svogūno sluoksniai. Neašarok. Išsineriu, nuspiriu kasdienybę. Nuoga.

Užsilipu ant lovos, svyrinėdama ir straksėdama tauškiu apie visus kvapus, garsus ir vaizdinius, bandau išpasakot, koks mano pasaulis būnant viduje. Dailus ir kvepiantis. Ir muzika graži. The Strokes. The Radio Dept. Maždaug.

Ir tai kartoju vieną šimtą kartų.

Žadu tęsti.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams