Šilas vidurpavasarį
Vakar pasijutau itin pasiilgusi miško žalumos ir pavasario vėjo plaukuose. Nuvykom:
Netoli geležinkelio, kuris visuomet man kelia romantišką nostalgiją:
Pušynas kvepia atostogomis pajūry:
Tebeprisikiškiakopūstaliaudavome:
Gyvybės sprogimo nuojauta:
Rožinės yra visur:
Jau vidurpavasaris. Jau kvepia. Žaliai.
Faina ta nuotrauka su traukiniu. O paskutinėj, tau akivaizdžiai parodė, kur eit “Pink goes here”.:)
O gera vietelė. Pamenu ir aš ją mėgdavau. Gera mieste, kad yra tokių vietų.
O dažnai čia vaikštinėjam… Dar mokyklos laikais ten leisdavom popietes, o ir dabar dažnai einame pasivaikščioti.
Bet šis savaitaglis tai nekoks buvo. Labai laukiu tikresnio pavasario!
Pagaliau pavasaris jaučiasi. Šiandien nuostabiai saulėta diena – nuotaika visai kita.
Gyvenu visai šalia šio šilo, nuostabi vietelė tiek pasivaikščiot tiek su dviračiu pralėkt, o ypač nusileisti kiek eina nuo pirmoje nuotraukoje pavaizduoto pėsčiųjų tilto (rock)
[...] vaizdai: bundanti pelkė, žvilgsnis aukštyn, pasivaikščiojimas šile ir negailestingas eismo [...]
nebeprisikiškiakopūsteliaudamasis
Ta pavasarinė žaluma yra pati gražiausia žalia spalva visam pasauly. Daug gražesnė net už vasaros žalią.
žavuma…