Scott W. Cohen: Valgo, miega ir kakoja

2011-09-03

Scott W. Cohen Valgo, miega ir kakojaIš esmės viskas paprasta: auginti vaiką turėtų būti smagu ir kelti kuo mažiau įtampos. Naujausios mokslo ir medicinos žinios išties svarbios, kai kalbame apie jūsų vaiko sveikatą ir gerovę. Bet reikia vaiką auklėti taip, kad jaustumėtės jaukiai, o jūsų šeimai tai atrodytų priimtina.

Jau seniai nebuvau taip apsišovusi besirinkdama knygą. Tikėjausi, kad gausiu kažką panašaus į Paul‘o Reiser‘io „Kūdikystę“, kurią skaičiau gal prieš kokius dešimt metų ir kuri mane sužavėjo, prajuokino ir pasirodė esant nuostabiai teisingu, taikliu bei smagiu kūriniu, kurį gali skaityti bet kas, nepaisant to, ar turi vaikų, ar ne. Taigi mano lūkesčiai „Valgo, miega ir kakoja“ atžvilgiu buvo labai klaidingi ir dėl to teko nusivilti, knygoje radus tik beviltiškai ilgą kūdikių ligų sąrašą su jų aprašu bei nurodymais, kada reikia kreiptis į medikus, o kada ne. Na gerai, ne tik jį. Bet esmė yra tai, kad ši knyga – konkretus praktinis vadovas žaliesiems tėveliams, prie kurių savęs negaliu priskirti, taigi man jis buvo nenaudingas.

Nors žmonija jau labai ilgai augina vaikus, šiame pervargusių, perdėm vaikų auklėjimu besirūpinančių žmonių amžiuje kai kurie tėvai ir gydytojai įtikins jus, kad vaiko priežiūra reikalauja sistemiškų apskaičiavimų, tikslių tvarkaraščių ir tunto ekspertų. Manau, kad geriausias auklėjimo būdas yra žinojimu grįstas sveikas protas.

Jei anksčiau paminėtos mano pastabos yra labai subjektyvios, tai objektyviau galiu pasakyti, jog ši knyga nėra labai gerai pritaikyta lietuviškai auditorijai. Nes perdėm perdėm amerikietiška. Autorius teigia, kad gimus kūdikiui tėvams neleis išsivežti jo iš ligoninės, jei medikai nepamatys, kad automobilyje yra tinkamai pritvirtinta kėdutė! Taip pat kalbama apie sveikatos draudimo rūšis, kurios mūsų šalyje visai nėra aktualios, apie naujagimio berniuko apipjaustymo svarbą, siūloma kūdikiams girdyti vaistus, kuriuos vertėja apačioje esančiose pastabose pabrėžia Lietuvoje leistinus tik vaikams nuo šešiolikos metų. Jei knygą būtų parašęs mūsų kraštietis medikas, manau, tėvams ji būtų žymiai naudingesnė ir informatyvesnė.

Kūriau sveiko proto tėvystės filosofiją prisimindamas, kaip vaikus augino mano tėvai. Jie neturėjo medicinos laipsnių, bet kažkaip išgyveno mūsų bėrimus, kokliušą, vėmimus ir viduriavimus. Prisimindamas praeitį, aš kartais stebiuosi, kad likau gyvas. Nudardėjau nuo laiptų su plastikine kiaušinio formos vaikštyne, kurią vadinau savo „Brrr brrrr“. Miegojau gulėdamas ant pilvuko. Žaidžiau su sniegu be pirštinių ir kepurės. Valgiau plastiliną, purvą ir šunų ėdalą. Iki aštuonerių metų miegojau vienoje lovoje su savo broliu ir seserimi. Bet mano tėvai kažkaip išlaviravo, šiek tiek pasikliaudami sveiku protu, ir rezultatai tiesiog puikūs.

280 praktiški puslapiai žaliems tėvams, turintiems kūdikį iki vienerių metų.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams