Saldūs saldūs namai

Naivu ir kvaila prisirišti prie vietų ir daiktų, nes iš tikrųjų jie nė velnio nejaučia mums nei šiltų jausmų, nei nostalgijos, – nieko. Jie tiesiog būna, rimti ir sustingę, kažkiek kintantys dėl mūsų svajų, bet to nesureikšmina. Gėriau arbatą užkąsdama vaniliniu sūreliu ir žiūrėjau į bundantį naktyje (persukt laikrodžius reikės, atsimeni) savo mikrorajoną. Čia žaidžiau su vaikyste, kvailiojau paauglystės maištu, su visais susipažinau, ir išsikrausčiau į kitą miesto pakraštį. Daugiau ten žalios spalvos, senyvų žmonių ir troleibusų. Ir rožinės daugiau, nes ten dabar mano namučiai.

O Jis gyvena čia, kur visi tie prisirišimai. Darling, under my wing is your sweet sweet home. Čia:

Augau, kai viskas kūrėsi, vietoj šaligatvių – molynai, vietoj medžių – statybininkų kranai. Mokykla kvepėjo šviežiu glaistu ir dažais, namuose liftai dar neįjungti. Ore tvyrojo išsipildysiančių vilčių nuojauta, dar negimę jausmai, nulemti susitikimai. Todėl dabar, po šešiolikos metų (jau?), viskas taip sava, taip jauku, svaigus saugumo jausmas. Ech…

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 0

Pasidalinkite savo mintimis