Religinis švietimas mokykloje

2011-04-11

Kristaus kančiaKažkaip anksčiau nelabai susidurdavau su religijos brukimu mokykloje, tačiau šiandien teko pasibaisėti net tris kartus ir man jau tikrai neramu – nors vaikų dar neturiu, bet kas bus, kai juos, tuos būsimuosius, reikės leisti į mokyklą? Kokiais testais patikrinti mokytojų galvas ir pažiūras? Nuostabu, kad gali rinktis tikybą arba etiką, bet kad katalikiškos tiesos neišvengiamai kišamos ugdytiniams visų pamokų metu!

Pavyzdžiui, lietuvių kalbos pamoka pradinėje klasėje. Vaikai mokomi skirti trumpuosius ir ilguosius balsius. Nupiešta šuns būda. Vaikai, ar tariame būda ar buda? Kažkaip iš tiesų nelabai ilgai šiame žodyje ta ū tariasi, tai mokiniai ir sako – buda. Ar jūs žinote, kas yra Buda? Ir prasidėjo. Aš jokiais būdais netvirtinu, kad pradinių klasių mokytojos turi būti puikiai apsišvietusios religijų klausimais, tačiau… jei nežinai, tai bent jau nekalbėk!

Budaizmas, vaikai, yra religija, nes kiti žmonės savo Dievu vadina Budą. Kaip mes vadiname SAVO Dievą? Klasėje tyla. Po kiek laiko vienas berniukas tyliai pralemena: Jėzus… Teisingai, šaunuolis, MŪSŲ Dievas yra Jėzus, o kitų žmonių, kurie gyvena Indijoje, Dievas yra Buda. Jis vaizduojamas įvairiai – labai storas, plonas, su grandinėmis, su karve, kuri indams yra šventa, su daug galvų. Aš tiesiog apstulbusi žiūrėjau į tą mokytoją, nes manyje maišėsi ir juokas dėl visiško budizmo (ji žodį budaizmas pakartojo ne sykį, taip kad man tikrai nepasigirdo) neišmanymo, ir pyktis dėl to brukamo MŪSŲ Dievo. Ką paskui tėvai, išgirdę naująsias kalbas, pradinukui gali pasakyti? Kad jo mokytoja nusišneka?

Kitas variantas – kalbamės su vaiku apie baimes. Kaip ir dažnai pasitaiko, prasitariama apie baimę numirti. Teiraujuosi priežasčių. Pasirodo, mažasis numirti bijo todėl, kad pateks į pragarą, o ten jau bus velnias ir visokiausi baisumai. Iš kur žino? Nes sesė vienuolė pasakojo! Ar tokia religinio švietimo paskirtis? Gąsdinti mažuosius nebūtais dalykais? Dauguma vaiko baimių ir susivedė į tą pačią mirties baimę – dėl to bijo žaibo, gaisro, karo, uragano, nes numiręs vargšas nukeliaus į pragarą… Jokių kitų galimybių…

O trečias dalykas, užtvirtinęs dienos įspūdžius, buvo vaikams per tikybos pamoką (laimingi tie, kurie lanko etiką) rodytas filmas apie Kristaus kančią – nuo kruvinų vaizdų ne vienas mažylis akis dangstėsi ir krūpčiojo, o mokytoja su pasigėrėjimu liudijo: štai, matot, kaip buvo atpirktos JŪSŲ nuodėmės!

33 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams