Plojimai, akys ir žaluma

2009-02-10

Kai dirbau, tiklaraščio rašymas buvo šaunus pretekstas padaryti pertrukėlę ir pabėgti į nuosavą kampą. Dabar, kai visas laikas priklauso man, nebėra nuo ko slapstytis! Sudėtinga prisėsti prie rašymo. Kadangi esu iš esmės bjauri boba, lengviausia mane prakalbinti užsimenant apie dalykus, kurie nervina. Ta proga apie kelis iš jų.

Žmonės, kurie ploja lėktuvai nusileidus. Kurių velnių? Iš laimės, nes nebesitikėjot, kad pavyks nutūpti? Pilotas jūsų net negirdi! Be to, kiekvienas tikriausiai puikiai žino tą statistiką, kad daug pavojingiau yra važiuoti automobiliu arba autobusu, nei skristi. Pamaloninkit jus vežančią antrąją pusę, mamą, tėtį, ar viešojo transporto vairuotoją aplodismentais, jei jau taip atsidėkojate už išsaugotą savo puikiąją gyvybę, a? Bent jau išgirs!

Blondinės rudomis akimis. Gyvas nesusipratimas! Taip jau pasaulyje surėdyta, kad tamsi oda, juodi plaukai ir rudos akys eina išvien, o žalios mėlynos dera prie šviesesnio epidermio. Dar yra variantas, kad tamsiaplaukės būna mėlynomis akimis – pvz., kokioj Estijoj ar Islandijoj. Bet šviesūs plaukai ir rudos akys? Atleiskit, bet kita stadija jau tik tiesiaplaukė juodaodė blondinė.

Trečias dalykas: aš pati, tiksliau mano spalvų manijos. Tarkim, dabar yra žaliasis periodas. Žalios kelnės, rankinė, šalikas, išlipu iš žalio mašiniuko ir viešoj vietoj išsitraukiu žalią knygą paskaityti. Ir šeki vakar akibrokštas: panele, ar galėčiau jums už parkavimąsi susimokėti, klausia vyriškis visiškai rimtu veidu. Apsimečiau, kad neišgirdau, nes buvau be žado ir taip greit joks šūstras atsakymas nesusigalvojo.

23 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams