Plojimai, akys ir žaluma
Kai dirbau, tiklaraščio rašymas buvo šaunus pretekstas padaryti pertrukėlę ir pabėgti į nuosavą kampą. Dabar, kai visas laikas priklauso man, nebėra nuo ko slapstytis! Sudėtinga prisėsti prie rašymo. Kadangi esu iš esmės bjauri boba, lengviausia mane prakalbinti užsimenant apie dalykus, kurie nervina. Ta proga apie kelis iš jų.
Žmonės, kurie ploja lėktuvai nusileidus. Kurių velnių? Iš laimės, nes nebesitikėjot, kad pavyks nutūpti? Pilotas jūsų net negirdi! Be to, kiekvienas tikriausiai puikiai žino tą statistiką, kad daug pavojingiau yra važiuoti automobiliu arba autobusu, nei skristi. Pamaloninkit jus vežančią antrąją pusę, mamą, tėtį, ar viešojo transporto vairuotoją aplodismentais, jei jau taip atsidėkojate už išsaugotą savo puikiąją gyvybę, a? Bent jau išgirs!
Blondinės rudomis akimis. Gyvas nesusipratimas! Taip jau pasaulyje surėdyta, kad tamsi oda, juodi plaukai ir rudos akys eina išvien, o žalios mėlynos dera prie šviesesnio epidermio. Dar yra variantas, kad tamsiaplaukės būna mėlynomis akimis – pvz., kokioj Estijoj ar Islandijoj. Bet šviesūs plaukai ir rudos akys? Atleiskit, bet kita stadija jau tik tiesiaplaukė juodaodė blondinė.
Trečias dalykas: aš pati, tiksliau mano spalvų manijos. Tarkim, dabar yra žaliasis periodas. Žalios kelnės, rankinė, šalikas, išlipu iš žalio mašiniuko ir viešoj vietoj išsitraukiu žalią knygą paskaityti. Ir šeki vakar akibrokštas: panele, ar galėčiau jums už parkavimąsi susimokėti, klausia vyriškis visiškai rimtu veidu. Apsimečiau, kad neišgirdau, nes buvau be žado ir taip greit joks šūstras atsakymas nesusigalvojo.
Hits: 0
23 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Na nevisada plojama lėktuvui nusileidus. Dažniausiai plojama, kai lėktuvas pora valandų suko ratus dėl rūko ir galų gale nusprendė leistis.
O kaune su susimokėjimu už stovėjimą tai tragedija. Automatas priima tik kažkokias korteles (grynu ne), aš veluoju į pokalbį, o kad kortelę nusipirkti reikia dar susirasti spaudos kioskelį, o aplink jo nėra, o kad ir susirasi, tai nereiškia, kad per tą laiką tavo ratų neužblokuos. Pasigailėjau, kad pamirštu užsiklijuoti lipduką, jog mokėčiau mobiliu. Žodžiu buvau nusprendęs nebemokėti, kai pamačiau žmogų mokantį su kortele ir daviau aš jam 3 lt ir sumokėjo jis už mane 🙂 Respectas dar kai kuriems lietuviams, kurie neatsisako padėti.
Jovita, visada žavėjaus tavo rašymo stiliumi ir gebėjimu eiliniame gyvenime įžvelgti įstabias detales. Belissimo!:)
Faina tradicija yra Ibizoje. Ten atvirkščiai su tais plojimais. Plojama atskridusiems. Netoli nusileidimo yra restoranas su atvira terasa. Lėktuvui leidžiantis- restorano lankytojai atsistoja ir ploja:)Toks draugiškas sutikimas.
Dėl akių spalvos. Tai aš esu juodaplaukė juodaplaukė, baltos odos (neperseniausiai teko gulėti ligoninėje ir gydytojai juokavo, kad gal esu mėlyno kraujo:) ) ir mėlynakė/žaliaakė. Ir ne estė, ne islandė, ne japonė:). p.s. rudaakės blondinės vienas gražiausių derinių. O dar gražesnis derinys: tos įkypos akys, storos lūpos, lygūs tamsūs plaukai ir toks keistas odos atspalvis (tarp indėno ir juodžiausio juodaodžio:) Bronza). Gaila, kad pas mus lt nesimato tokių keistų derinių. Neįsileidžiame į savo šalį atvykėlių.
ah.. kaip aš pritariu dėl tų plojimų!!! Žmonės yra keisti. Plokim visur ir visada tuomet: išlipdami iš autobuso vairuotojui ovacijų fontanai, taksistui kojas bučiuokim, kad sveikus gyvus namo pristatė, traukinių mašinistams po kelionės nuneškim tuziną ramunių, o sau patiem kuomet pasiekiam kelionės tikslą gyvi, išsirašykim pagyrimo raštą. Kalbant apie lėktuvus, tai man dar labai patinka, kai turbulencijos metu ima visi aikčiot ir kviestis aukščiausiojo palaimos. Tada galvoju: jei jau krisim, tai ar šiaip ar taip aikčiojimas sparnų neišaugins, tai kurių velnių reikalinga trikdyti stiuardesių darbą savo suvaidintais panikos priepuoliais?
Na o labiausiai užknisa skrendant į brityną pvz. visokie nutikimai, kuriuos sukelia girti tautiečiai. Kažkada teko pusvalandį pralaukt jau nusileidusiam Dublino oro uoste lėktuve, nes vienas girtas kaimo erelis skrydžio metu sumąstė padaryt šalia sėdinčiam netikėtumą ir palikt savo dešinės rankos krumplių antspaudus ano veide, ir kokį suvienyrą.. brandu, gudru, sumanu.
Įsijaučiau 😀 Lėktuvai matai skaudi tema 😀
Kiek su skridau (jei su lietuviais) ties visi plodavo. Kodėl? Neįsivaizduoju, turbūt prisižiūri tv kai po katastrofų galiausiai nusileidė visi džiugauja, tai ir kopijuoja.
Auri, aš mašiniuką buvau palikusi visai kitur, tiesiog apsitempusi tokio žalumo, kaip parkavimosi dėdžių uniforma, kelnėmis, ėjau pro šalį.
Justai, ačiū.
Egluže, jei loginiais argumentais mane įtikinsi, manai, nebenervins?
LetMeFly, būtent. Ačiū už nuoširdų emocingumą.
vjusta, deja, tai ne tik mūsų tautiečių problema.
Nebandysiu įtikint:) Man įdomu ką galvoji, todėl ir skaitau tavo puslapį
Tai va. Mane blondinės rudomis akimis nervina.
nu ir kas čia tokio, kad žmonės parodo savo emocijas lėktuvui nusileidus? Juk gal yra tokių, kurie nuoširdžiai bijo aukščio, technikos ar dar ko nors. Jei mano mergina bijo pelių, tai aš juk neliepiu jai eiti pas psichologą dėl to 🙂
Dar va panašiai po kino filmo būna kai kurie ploja, nors režisieriai tai tikrai negirdi. Vėlgi tiesiog išreiškia savo džiaugsmą. Nemanau, kad reikėtų tai smerkti.
Tamagochi, mano asmenine neargumentuota nuomone, tai nuo visokiu baimiu visai sveika kartais apsilankyt pas kanors 😉 kaip gyvenimo kokybes koeficientas pakyla!
Tai ką man dabar daryt… Rudos akys, ir garbanoti auksiniai plaukai buvo mano vaikystės džiaugsmas. Dabar jau aš lietuviškai pilka, jei kirpėjas nenusprendžia kitaip, o akys liko rudos. Gaila, dukra akių nepaveldėjo.
O dėl lėktuvų – ploju, jei gražiai nutupdo. Nes būna dribteli, o būna čiūžteli švelniai žeme, kaip į patalus nuleidžia.
man grazu 🙂 rudos akys, sviesus plaukai.. kokios spalvos tavo akys?:)
o del plojimu..manau, tai smulkmeniska tradicija.kaip padeka uz sunku ir atsakinga darba, normalu.
ar pastebėjote, kad daugiausia yra plojama Ryanair avialinijų lėktuvuose?
aš tokią išvadą padariau po bičiulių pasakojimų, nes pati tomis oro linijomis neskridau. ir kai paskraidžiau truputį toliau nei Londonas, pamačiau kad niekas ten neploja…
😀 linksmas irasiukas.
bet kai plojama leidziantis po pasibildenimo kokiose oro duobese tai turbut visai normalu? ir pats kazkada po tokio paskraidymo plojau. Buciau net atsistojes paplojes, jei vietos butu buve :))
Džyz, jūs atrodykit kaip norit, mano akys mėlynos, beje, o plaukai – nublukęs violetas, Ryanair’u nesu skridusi taip pat, ar tiesa, kad ten neduoda valgyt?
Labai smagu, kad mums patinka skirtingi dalykai: man neploti, o jums – ploti, visuomenės įvairovė žiba kaip koks margumynas.
O kas jus nervina tuomet?
hahahaha … o ash jei tik gyvenime uzhsidedu ka nors geltono .. ir nuvarau i senukus . tai kas antras klausia patarimo .. taip kad del parkavimo nesiparink . daunu shaly gyvenam 🙂
Jovita :))), šypsau, nes daug ką išjaučiu, kaip dažniausiai nutinka, skaitant “Tave” 🙂
Ryanair’e maistą galima nusipirkti, bet pakankamai nedidelis pasirinkimas:) Paskutinį kartą leidžiantis su Ryanair’u, man, nuo per staigaus leidimosi, ausies būgnelis buvo pažeistas 🙂 neplojau nei prieš nei po nei vietoj to ir negaliu to pakęst :))
Dėl nervinimo – išvardinsiu, ką atsimenu spontaniškai (neprašykite paaiškinti): filmas Titanikas, juodos pėdkelnės baltose basutėse, jei kas eina prieš mane per lėtai ir klausimas: “ką menininkas norėjo tuo pasakyti?”….
Kol kas tiek 🙂
Nusipirkti! Ir auksinį laikrodį galima lėktuve nusipirkti…
Juodos pėdkelnės baltose basutėse 😀 😀 Kaip galėjau pamiršti! Prie to paties galima prijungti vyriškąjį variantą: juodos kojinės baltuose sportiniuose bateliuose arba baltos juoduose lakiniuose batuose…
na, bet nemanau, kad mašina skraido 11km aukštyje ir saugiai tave pristato iš vienos Europos puses į kitą per kelias valandas. Manau, verta paploti vien už tai. O dėl akių tai čia gan rėtas atvėjis šviesus plaukai – tamsios akys ir atvirkščiai, aš -žydraakis briunetas. Kai pavydi tai ir nervuoja 😀
Aga, aš daugiau nieko ir nedarau, tik sėdžiu, pavydžiu (jokiais būdais nepamirškime Sabutytės ir Orlovos šiuo atveju) ir viską rašau į blogą, kad Tu man pasakytum, kad aš pavydžiu.
Jei akivaizdu, kad skristi yra saugiau, nei važiuoti, tai ne aš taip sugalvojau, o statistiškai įrodyta.
O savo pačių mėlyniausių akių pasaulyje tikrai į jokią kitą spalvą nekeisčiau, patikėk. Ir ne joks čia ne retas atvejis būti rudaake blondine, plaukų dažymas trunka pusvalandį, jei ką.
jei ka apie naturalius plaukus šneku panelė įžvalgumo įsikūnijimas 🙂
oooo kaip pritariu dėl tų plojimų lėktuvuose – nu tokia nesąmonė… kiekvienąsyk skrendant atsiranda tokių. Žinoma, aš toli ir neskraidžiau, tik Vokietijon ir Anglijon, kur daug lietuvių skrenda ir ploja.. tai negaliu pasakyt, kaip ten kitur. Bet kaskart sunervina.
o dėl derinio šviesūs plaukai + rudos akys = 99% atvejų plaukų spalva yra iš pakelio 🙂 retesnis atvejus būtų spalvotos linzės manau. Natūralaus varianto nesu mačius… 🙂 o be to, moterys labiau pastebi dažytus plaukus nei vyrai…
o vat tamsiaplaukių su šviesiom akim pilna. Bent Lietuvoj ir aplinkinėse šalyse. Aš pati brunetė su žaliom akim 🙂
man tai juokingiausia, kad dažnai ploja, kai ratai vos vos paliečia žemę. o daugybė avarijų įvyksta pakeliui nusileidimo take 🙂