Pirmadienio rytas darbe

2007-08-20

Nu gerai, būnu būnu optimiste, bet galiu Jums į ausytę pasiskųsti, kad vienas dalykėlis man nesiseka. Žinoma, sugebu ir į tai pažvelgti teigiamai – kad gyvenimas man ruošia nuostabią dovaną, kuriai dar turiu pribręsti, kad galėčiau tinkamai ją įvertinti ir ja džiaugtis. Bet vat taip laukiu laukiu… Noriu, kad greičiau susigalvočiau, kas galėtų būti Mano Svajonių Darbas… Kitų žmonių, ypač mano grupiokių, akimis žiūrint, mano dabartinis darbelis tikrai yra neprastas – pagal specialybę, vadovas ne prietranka, kolektyvas linksmas, streso mažiau nei reikia, piniginėlių tiek, kiek reikia, vakarai ir savaitgaliai mano – žodžiu gyvenk ir džiaukis. Bet… širdis nedainuoja… Na, dainuoja, bet ne dėl darbo… Ir svarbiausia, kad tikiu, kad yra toks dalykas šiame pasaulyje, kurį darydama net nesijausčiau dirbanti, o pinigėlius gaučiau, ir kad jei tik sužinočiau, kas tai, mesčiau viską ir panirčiau į tai visa galva… Nes ko jau ko, bet savo tikslų siekti tikrai moku. Ne tik siekti, bet ir pasiekti. Oi… Darausi visokius idiotiškus karjeros kryptingumą turinčius atskleisti testus, domiuosi pasauliu išplėtus akis kaip varlytė, tik dar nepradėjau visko išbandinėti, nes neturiu net vizijos, kas tai galėtų būti. Veisti šunis, kurti interjerus, tapti kelionių gide, konsultuoti gyvenimu nusivylusiuosius, vesti jogos užsiėmimus, tyrinėti pasaulio tautų pasakas? Įdomus tas gyvenimas, vienu ypu jo neapgėbsi… Aš nesigraužiu, kad kiurksau dabar ofise, kai už lango vyksta gyvenimas, nes tikiu, kad mano viduje vyksta intensyvus idėjų generavimas, o aš skaitau, mąstau, domiuosi, bandau atrast save, ir tada jau bus didžiulis buuuuuuuuuumt! Neseniai dalyvavau atrankoj dirbti tokį patį darbą, kaip dabar, tik kitoj darbovietėj. Bandžiau save įtikinti, kad ten man būtų buvę smagiau (iš tikrųjų tik alga būtų buvus pusę tūkstančio didesnė), bet po antro pokalbio jie nusprendė pasirinkti kitą kandidatę ir aš tuo džiaugiuosi. Nes ten dirbdama būčiau kažkiek labiau bijojus toliau ieškot savo svajonių darbo, kad nepasirodytų, jog super dažnai darbus keičiu.Nu žodžiu, tokie štai mano pamąstymai pirmadienio rytą atėjus į darbą. Geros dienos Jums ir man!

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams