Perpelė – keistas vardas netgi žuviai, skelbia informacinis stendas
O savaitgalį atidarėm lietuviško pajūrio sezoną. Su mašalais plaukuose, vėju ausyse, užuovėja kopose, pietaujant tarp žydinčių vyšnių, gulbių pulkams plazdant virš galvų, skaitant iki kol sutems ant suolelių prie marių, švelniai vadinant mane perpelyte, kratant smėlį iš batų, ir vis prisimenant, o kaip pernai, o kaip tada… Ir paskui Ventė, Kintai, geltonuojantys laukai, užrašas ant mėgiamos kavinės Vilkyškiuose durų, kad dar tęsiasi žiemos sezonas, pilni maišai rūkytų žuvų, ir kada dabar vėl?..
Grazu:)
oooo, jau?:)
Pernai savaite anksčiau sezoną buvau atidariusi, jau truputuką vėluoju!
Bais gražu ir taip viloja …
Žinai.. Tyliai pavydžiu.
Pasakiško grožio nuotraukos. Ir aš ten noriu. Tos geltonos pievos pažiūrėti, ypač.
Che, dėl geltonos pievos taip toli važiuot nereikia! Esu tikra, kad ir 50 km spinduliu aplink savo miestą tokią rastum. Na 100 km tai tikrai.
nu bet jau nuotraukos… nieko sau. net nepamanytum , kad Lietuvoj taip gražu