Patikimas būdas geriau pažinti save – logoanalizė

2008-07-21

Šiandien pinkcity.lt turim svečių – apsilankė Timas, su kuriuo kadaise saldžias psichologijos mokslo šaknis krimtom. Su jomis ir įrašas susijęs – apie vieną iš savęs pažinimo metodų, smarkiai galinčių padėti laimės paieškose.

***

frankl.jpgPosakis „Pažink save” girdėtas greičiausiai kiekvienam. Visgi greičiausiai ne kiekvienas stengiamės juo vadovautis ir ieškome būdų, kaip tai padaryti. Juk vien atsisėsti, užsimerkti ir galvoti apie save gali ir nepakakti :) .

Pastaruoju metu klausau gan daug Anthony Robbins (čia toks daug pasiekęs gyvenime berniukas, sėkmės mokytojas) įrašų. Jis akcentuoja, kad itin didelės svarbos mūsų gyvenime turi klausimai, kuriuos užduodame patys sau. Jo teigimu, klausimas žūtbūt užprogramuoja smegenis pateikti atsakymą. Teisingą ar klaidingą – ne tiek svarbu, svarbiau, kad būtų atsakyta apskritai. Tad, jei ištikus nesėkmei jūs klausite savęs: „Na ir kodėl gi man taip nesiseka gyvenime?”, jūsų smegenys nesunkiai sugalvos, kad viskas dėl to, jog vaikystėje per 5 klasės fizinio pamoką nenušokote į tolį 1,60m ir gavote 7. Dėl to jūs labai pergyvenote ir po truputį įsileidote abejones į savo vidų. Praėjus metams, jūs tenušokote 1,62m ir jautėtės visiškai bevertis… ;) Visai priešinga situacija būtų, jei ištikus nesėkmei jūs klaustumėte savęs: „Ką galiu išmokti iš šios situacijos?” arba „Kokia šios situacijos prasmė?” arba „Kuo man naudinga ši nesėkmė?”. Tada jūsų smegenys būtų nukreiptos dirbti konstruktyvia kryptimi ir ieškoti prasmingo, naudos nešančio atsakymo.

Bet apie ką aš čia?

Ogi apie tai, kaip svarbu užduoti sau tinkamus klausimus. Neužtenka vien sėdėti ir galvoti apie save. Reikia klausti apie save.

Vienas iš pačių geriausių būdų tai padaryti, kokį iki šiol esu sutikęs gyvenime ever, yra logoanalizė. Ar žinojote, kad labai daug žymių psichologų (kurie paskui įsteigė savo mokyklas, kurios tapo kryptimis ir t.t.) darbavosi Vienoje? Pirmasis buvo greičiausiai jums gerai pažįstamas Freud (psichoanalizė), antrasis – Adler (individualioji psichologija) ir galiausiai Frankl (logoterapija). Tad mus šiame kontekste svarbiausias Franklis ir jo logoterapija. „Logos” turi savyje daug reikšmių ir viena jų yra prasmė. Logoterapija tada gaunasi – terapija prasme. Logoanalizė – prasmės analizė.

Toks tad įvadėlis, dabar esmė. Logoanalizė kaip pratimas yra skirtas tam, kad geriau pažintumėte save užduodami klausimus, kurie yra susiję su jūsų gyvenimo prasme. Logoanalizę būtinai reiktų rašyti tokioje vietoje kur galite susikaupti, kur jums niekas netrukdys. Rašyti reikia necenzūruojant – t.y. tai kas rašosi, tą ir rašyti. Būti sąžiningam prieš patį save ir rašyti tik sau. Parodyti bus galima paskui, jei labai norėsis, tačiau pirmiausia logoanalizė yra išpažintis prieš patį save. Savo baimių, netikėjimų, netvirtumų išrašymas tam, kad geriau pažinti save ir savo gyvenimą.

Tad reikalas, kurį siūlau savanoriškai atlikti yra pakankamai rimtas. Kaip viską siūlau daryti? Nusikopijuojate šio įrašo apačioje pateiktus klausimus į wordą ar bent notepadą (galimas aišku ir popierius-pieštukas variantas) ir atsakote į juos kuo išsamiau. Pateikiu jums sutrumpintą variantą (iš ~50 klausimų tik 5), jei norėsite išbandyti save ir parašyti visą logoanalizę – kreipkitės, persiųsiu visus klausimus.

Taigi, klausimai:

1. Pagrindiniai tikslai ir svajonės nuo to laiko, kai prisimenu, iki dabar.

2. Kokiu aš norėčiau būti?

3. Ką ketinu daryti, kad pasiekčiau ko noriu (tiek 1, tiek 2)?

4. Epitafija – žodžiai, kurie iškalami ant paminklo ar įrašomi į knygą apie asmenį, kurio jau nebėra. Kokia būtų man skirta epitafija? Kodėl būtent tokia?

5. Išvardinti bent 3 save realizavusius žmonės. Kodėl būtent jie? Kas turėtų įvykti jūsų gyvenime, kad save realizuotumėte?

***

Jei Tau patiko Timo įrašas – nepatingėk apsilankyti jo tinklaraštyje bei užsiprenumeruoti RSS!

46 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams