Pasvarstymai aprangos tema

2014-01-30

Neseniai viename forume radau jaunos moters prašymą patarti, kaip išsirinkti drabužius, kurie jai tiktų ir leistų atrodyti stilingai. Ji aprašė savo figūrą, nurodė jos privalumus ir trūkumus, netgi nuotrauką vaizdingumo dėlei įdėjo. Na ir ėmė forumo fashionistos (madistės?) apibėrinėti ją patarimais – tu nusipirk tunikų, tu pabrėžk liemenį, tu venk dryželių arba puoškis taškeliais. Nors dažniausiai tingiu veltis į diskusijas, neištvėrusi pasisakiau ir aš. Ir dabar noriu dar čia savo požiūriu pasidalinti.

Mano nuomone, pradėti reiktų ne nuo taškelių ar tunikų, o nuo gilesnio požiūrio į save – kas aš esu, ko noriu iš gyvenimo ir kokią žinią noriu pasauliui skleisti. Nes apranga jau senų senovėj liovėsi būti tik apsauga nuo šalčio ar kūno dengimas, kad nebūtų gėda nuogam pasirodyti. Tai yra žymiai daugiau, nors kartais apsimetinėjam, kad ne. Ypač vyrai kartais mėgsta demonstruoti atsainų požiūrį į aprangą, bet, mielieji, prašau jūsų, būkite atsargūs – pakako Drąsiui vieną dieną neapdairiai pasipuošti violetiniu megztuku ir po keleto metų trečdalis Lietuvos šia spalva nusidažė. Padariniai rimti. Reikia galvoti, ką dėvi.

Jei apsimeti, kad tau nerūpi tavo išvaizda ir išeini į gatvę atrodydamas absoliučiai belekaip, siunti labai aiškų signalą, kad tau ant visų nuomonės nusispjaut ir dar daugiau. Baisu pasidaro tik tada, kad suvoki, kad ir visuomenės atsakas toks pats. Kai apsinuogini, atvirai pabrėždamas seksualiausias savo kūno dalis, demonstruoji galingą dėmesio poreikį ir norą, kad į tave būtų nežiūrima ne rimtai, o kaip į vienadienį sekso objektą. Į visus niuansus nesigilinsiu, bet čia viskas aišku.

Na, o ar pasirinkti laisvą bohemišką, ar griežtą ir suvaržytą, ar elegantišką, o gal mažos mergaitės su kojinėmis iki kelių stilių – tik požiūrio reikalas. Kaip minėjau, požiūrio į save, į pasaulį ir taip, kaip nori save pristatyti pasauliui.

O paskui jau galima savito stiliaus rėmuose smulkintis į tai, ką ten nori vizualiai padidinti, sumažinti, pailginti ar suliekninti. Visos daugmaž žinome, kurios mūsų kūno dalys yra labiau demonstruotinos, o kurios labiau slėptinos (nors taip, taip, reikia mylėti save tokią, kokia esi, bla bla bla, bet jei pilvas išvirtęs, tai kad ir kaip jį dievintum, marškinėlių, apnuoginančių bambą, verčiau nesivilk, nes ta tavo meilė gali likti nesuprasta ar netgi kreivais žvilgsniais pašiepta). Aš, pavyzdžiui, labiausiai džiaugiuosi savo kojomis. Tai ir neslapstau jų po ilgais sijonais, net tekėjau su trumpa suknele. Dar ir mados vėjai taip maloniai čia atnešė tas timpas su trumpučiais megztukais arba tunikomis (!). Atpūtė ir nupūs, aišku, bet jei man šis stilius prilipo ir jei mano kojos nesudramblės, rengsiuos taip ir toliau.

Nes, kaip ten sakoma: mada rėkia – aš irgi, stilius didžiuojasi – tik aš!

Fashionista

P.S. Juokauju. Iš tiesų mes – tik kosmoso dulkės Visatos pakrašty, visais įmanomais būdais besistengiančios įprasminti savo beprasmę egzistenciją. Niekas nėra svarbu. Aišku, išskyrus violetinį megztuką.

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams