• Socializuokimės smarkiau


    PinkCity@FaceBook

    Instagram

    PinkCity@Youtube

    Laimės psichologija

  • Apie įpročių keitimą

    2020-02-12

    Kaip Tau atrodo, ar turi daug žalingų įpročių?

    Esame įpratę žalingais vadinti tuos veiksmus, kurie tiesiogiai kenkia mūsų fizinei sveikatai – pavyzdžiui, rūkymą, alkoholio vartojimą, nesveiko maisto valgymą.

    Tačiau puiki savijauta priklauso ne tik nuo to, ar sveikas mūsų kūnas – emocinė būklė ir mąstymo modeliai ne mažiau svarbūs. Juk kartais būna, kad ryte nesinori keltis iš lovos, nors ir realiai nieko neskauda – tiesiog nėra nuotaikos, nemalonu eiti į darbą, sunku bendrauti su žmonėmis, net pats sau jautiesi atgrasus…

    Tai, kaip esame ĮPRATĘ jaustis ir/ar mąstyti, tiesiogiai veikia mūsų gerovę ir laimę, todėl svarbu atpažinti ir sau įsivardinti mums nenaudingus įpročius – tiek minčių, tiek žodžių, tiek veiksmų. Jie neatsirado mumyse šiaip sau, atsitiktinai – išsiugdėme juos kaip atsaką tenkinant tam tikrus poreikius.

    Laimė

    Tarkim, puolame naršyti socialiniuose tinkluose norėdami atitraukti mintis nuo mums ramybės neduodančio svarbaus klausimo, esame linkę mintyse kritikuoti daugumą sutinkamų žmonių, nes taip dirbtinai bent trumpam pasikeliam savo savivertę, paknopstom bėgam nuo vieno darbo prie kito, kad tik vėl neužkluptų tas klaikus gyvenimo beprasmybės jausmas…

    Gera žinia – kadangi įpročius patys sau įsidiegėme, lygiai taip pat galime juos ir pakeisti kitais, mums naudingais. Tereikia atpažinti poreikį, kurį tenkiname tam tikru įpročiu, sugalvoti alternatyvą, kokiu kitu veiksmu galime tą poreikį patenkinti, ir nuosekliai laikytis plano. Na gerai, gal tai nėra labai lengva, tačiau kai po kelių mėnesių pamatai akivaizdžius rezultatus, supranti, kad buvo verta pasistengti!

    Apie verkimą

    2020-02-11

    Ar Tau dažnai tenka verkti?

    Šį savaitgalį praleidau Klaipėdoje. Išsikedenau plaukus pajūrio vėjuose, palaikiau močiutę už rankos, ir susitikau su keliolika nuostabių nepažįstamų žmonių, atėjusių į mano užsiėmimus.

    Šie susitikimai buvo labai jautrūs, intymūs ir asmeniški – atviravome, kvatojome, verkėme… Aš ir pati ne vieną ašarą išspaudžiau. Tiesą sakant, dar niekuomet mano renginiuose nebuvo tiek verkiama, kiek šį savaitgalį – sakau, kad klaipėdietės, šalia jūros gyvendamos, lengviau leidžia tiems gniutulams, užstrigusiems gerklėje, išsilieti ašaromis?

    Laimė

    Iš tiesų verkimas turi didžiulį terapinį poveikį – jis leidžia išlaisvinti viduje susikaupusias emocijas, pašalinti kūną kaustančias įtampas, patirti atgaivinantį katarsį. Kadangi verkiantis žmogus atrodo labiau pažeidžiamas, jis susilaukia daugiau aplinkinių paguodos ir paramos. Be to, ašaros labai užkrečiamos – kai mamų-dukrų ryšio terapijos užsiėmime Kaune kelioms verkiančioms moterims pasiūliau servetėlių, sukilo rankų miškas tų, kurioms taip pat praverstų nosinaitė…

    Taigi kai ašaros veržiasi, leisk joms lietis laisvai. Juk žinai, kad išsiverkus bus geriau.

    Gražios dienos!

    Apie Klaipėdą

    2020-02-11

    Sakoma, kad laimingas žmogus puikiai jaučiasi visur, kur bebūtų, nes gyvenant atvira širdimi visas pasaulis atrodo kaip jaukūs namai. Tačiau tam tikros vietos, tam tikri miestai, tam tikros šalys vis vien mums yra mielesnės už kitas. Galbūt dėl sentimentų, dėl patirtų emocijų, dėl būsenos, į kurią palydėjo stulbinantis tos vietos grožis.

    Man viena iš tokių vietų yra Klaipėda. Kiekvieną vaikystės vasarą važiuodavom tuos kelis šimtus kilometrų tam, kad apsikabintume mylimus čia gyvenusius senelius, paklaidžiotume po jaukų Senamiestį, būtinai užsukdami į Laikrodžių muziejų, dar kartą apžiūrėtume skulptūras miesto parke, apsuktume ratą aplink Trinyčių ežerą ar nukeliautume Danės pakrante iki kelto.

    Laimė

    Ir, žinoma, jūra, mano didžioji gyvenimo meilė! Smiltynėje, Giruliuose, Melnragėje, nesvarbu, bet smėlis, druskingas oro kvapas, vėjas, bangos, galinga vandens stichija mane visuomet pakerėdavo iki kaulų šerdies. Negaliu jai atsispirti iki šiol!

    Esu tokia laiminga, kad šį savaitgalį vėl atvažiuoju į savo numylėtąją Klaipėdą. Atvykstu ne tik tam, kad leisčiau pajūrio vėjams išvėdinti galvą ar pasimatyčiau su čia gyvenančiu tėčiu bei močiute, kviečiu į susitikimą ir Tave!

    Bruno Bettelheim: Kodėl mums reikia stebuklo. Pasakų reikšmė ir svarba

    2020-02-04

    Tikru žmogumi tampa ir visas savo galimybes įgyvendina tik tas, kuris ne tik yra savimi, bet ir sugeba būti savimi būdamas kartu su kitu ir yra tuo patenkintas. Permainos, būtinos šiai stadijai pasiekti, susijusios su giliausiais mūsų asmenybės klodais. Kaip ir dėl visų permainų, kurios paveikia pačias mūsų esybės gelmes, čia kyla pavojų, kuriuos reikia drąsiai pasitikti, ir sunkumų, kuriuos reikia įveikti. Šiose pasakose perteikiama mintis, kad, norėdami užmegzti su kitu artimą ryšį, abiem teikiantį ilgalaikės laimės vilčių, turime atsikratyti vaikiškos nuostatos ir išsiugdyti brandžią.

    Na va, pagaliau beveik 500 puslapių įveikti – atrodo, buvo verta! Puiki knyga apie pasakų svarbą tiek vaiko vystymuisi ir augimui, tiek suaugusiojo psichikos raidai ir brandai. Pasakos analizuojamos ir interpretuojamos sugrupavus jas pagal pagrindinį motyvą, perteikiantį svarbiausią uždavinį, kurį tenka įveikti herojui bei (dažniausiai pasąmoningai) – pasakos klausytojui ar skaitytojui. O tų uždavinių, žinia, nemažai nuo pat vaikystės mums užduodama – nuo pirminio atsiskyrimo nuo mamos, iki gebėjimo sukurti darną santykiuose su gyvenimo partneriu ir nugalėti savanaudiškumą auginant savo vaikus.

    Laimė

    Kiekviena pasaka – tai stebuklingas veidrodis, kai kuriais atžvilgiais atspindintis mūsų dvasinį pasaulį ir žingsnius, kuriuos mums būtina žengti, kad iš nebrandžių taptume brandūs. Tiems, kurie įsitraukia į pasakoje perteikiamus dalykus, ji tampa giliu ir ramiu tvenkiniu, kuris iš pradžių, kaip atrodo, atspindi tik mūsų atvaizdą; bet netrukus giliau pamatome mūsų sielos sumaištį – jos gelmes, ir suprantame, kaip pasiekti vidinę ramybę bei santarvę su pasauliu.

    Knyga tikrai įdomi, daugiasluoksnė, naudinga tiek asmeninei saviugdai, tiek kaip priemonė padedant augti vaikams, tačiau jos autorius – psichoanalitinės srities profesorius, ir kiekvienas, kam teko bent kiek susipažinti su S. Freud’o teorija, žino, kokiems dalykams psichoanalitikai teikia daugiausia reikšmės ir ties kuo koncentruojamos beveik visos interpretacijos. Jeigu tik daiktas naudojant pagal paskirtį kažkur kišamas, pavyzdžiui, raktas, – žinoma, kad tai simbolizuoja vyro lytinį organą, o jei į daiktą galima kažką įkišti, tarkim, bato atveju – savaime suprantama, tai jau makšties simbolis. Iš pradžių gal ir įdomu buvo sužinoti, kiek dar ko galima pritempti iki sekso objektų – pupos stiebas, lazda, rožė, varlė (!), bet į kūrinio pabaigą jau ėmė pabosti. Kita vertus, netikėtos interpretacijos, apie kurias pati turbūt niekuomet nepagalvočiau, suteikė skaitymui šarmo!

    Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

    Apie gyvenimą keičiančius renginius

    2020-01-30

    Ar kada susimąstei, kad renginiai, kuriuose pasirenki dalyvauti, gali ne tik suteikti trumpalaikį malonumą ir pramogą, bet ir pakeisti Tavo kasdienį gyvenimą?

    Vakar į Giluminio atsipalaidavimo užsiėmimą susirinko sąlyginai nedaug žmonių – virusai, ligos, poliklinikos ir kiti reikalai likusius nugalėjo. Iš vienos pusės, nelabai smagu – visų pirma dėl to, kad žmonės, planavę trečiadienio vakarą praleisti visiškai atsipalaiduodami, to padaryti negalėjo.

    Viena dalyvavusioji pasiskundė, kad vakar jai užsiėmimo metu buvo šalta – nenuostabu, juk septyniolika šalia gulinčių kūnų šildo patalpą prišildo labiau nei septyni. Kitos dvi dalyvės sakė, kad iki šiol buvusiuose Giluminio atsipalaidavimo užsiėmimuose joms visuomet pavykdavo visą valandą išlaikyti budrumą ir girdėti visus mano tariamus žodžius, tuo tarpu šįkart, vyraujant visiškai tylai ir ramybei, jos buvo keletą kartų atsijungusios, išėjusios, ir neišgirdo visko, ką sakiau.

    Kita vertus, nedidelis dalyvių skaičius visuomet leidžia užsiėmimo refleksijai suburti jaukesnį, intymesnį, atviresnį pasidalinimo patirtimi ratą ir jame išgirsti tai, kas galbūt lieka nutylėta, kai dalyvaujančių būna daug.

    Laimė

    Na, kad Giluminio atsipalaidavimo metu žmonės visiškai, absoliučiai ir tobulai atsipalaiduoja, tai čia natūralu ir aišku, antraip jie negrįžtų. Tačiau keletas dalyvių, lankančių mano užsiėmimus reguliariai, pasidalino, kad po šių praktikų akivaizdžiai pagerėjo jų nakties miego kokybė, tapo žymiai lengviau užmigti vakare ir ramiai išsimiegoti visą naktį.

    Taip pat dalyvės džiaugėsi, kad pasikeitė gyvenimas ir dienos metu – jos tapo pastebimai ramesnės, nebestresuoja ir nesinervuoja dėl dalykų darbe, kurie anksčiau joms keldavo daug erzulio ir net pykčio. Na, moksliniais tyrimais nustatyta, kad tokia nauda iš užsiėmimų, vedamų pagal joga nidra principus, yra gaunama, bet įsivaizduok, kaip dainavo mano širdis, tai girdint iš prieš mane sėdinčių žmonių!

    Viena moteris, dalyvavusi mano praktiniame seminare apie įpročių keitimą spalio pabaigoje, pasidžiaugė, kad jai jau aštuoniasdešimčia procentų pavyko pakeisti savo įprotį, ties kuriuo ji dirbo užsiėmimo metu. Sakė, kad jai labai padėjo konkretus veiksmų planas, kurį susidarė seminare ir įgyta motyvacija. Kaip gera girdėti!

    Jeigu jauti, kad ir Tavo gyvenime pernelyg daug įtampos, skubėjimo, streso, jei sunku užmigti vakarais, o dieną išlaikyti vidinę ramybę, kviečiu prisijungti prie Giluminio atsipalaidavimo užsiėmimų:
    Ateinantį trečiadienį.

    Tris sekmadienio vakarus iš eilės.

    Jeigu norisi pokyčių gyvenime, bene vienintelis būdas jiems įsukti yra keisti savo įpročius. Konkretų planą, kaip tai padaryti, susidarysi dalyvaudamas čia.

    Vasario mėnesį vesiu užsiėmimus važinėdama po kitus miestus, tad pasimatyti Kaune turime tik keturias galimybes. Nepraleisk jų!

    Iki prasmingų susitikimų, kurie realiai keičia kasdienybę!

    Apie meilę teatrui

    2020-01-30

    Nors Leninas teigė, kad iš visų menų mums svarbiausias yra kinas, mano atveju yra kitaip. Man svarbiausia yra literatūra, be kurios – nė dienos, taip pat nepaprastai žaviuosi muzika, o štai kino filmus žiūriu rečiau nei teatro spektaklius.

    Kai studijavau Vytauto Didžiojo universitete, mums reikėjo pasirinkti, kokios meno rūšies dalyko norėtumėte mokytis vieną semestrą, ir mano pasirinkimas buvo teatras. Stengiuosi prie jo pratinti ir savo atžalas, juolab kad dabar tai galima daryti nuo visiškai mažų dienų – buvome net spektaklyje kūdikiams.

    Teatras mane žavi savo betarpiškumu – tai, kad prieš akis matai gyvą žmogų, girdi jo kvėpavimą, kad visas veiksmas vyksta čia ir dabar – ne taip, kaip kine, kur atskiros filmo scenos daug kartų nufilmuotos, nugludintos, retušuotos, sumontuotos ir permontuotos, prigrūstos efektų ir panašiai.

    O ypatingai ypatingus potyrius dovanoja pojūčių teatras, kurio spektakliuose gali ne tik matyti ir išgirsti, kas vyksta, bet ir pajausti visu savo kūnu, užuosti ir net paskanauti! Aš pati savo vedamuose užsiėmimuose stengiuosi visus penkis pojūčius pajungti, nes man atrodo, kad va tada tai tikrai visu kūnu panyri į tam tikrą patirtį.

    Prieš kelis metus dalyvavau Pojūčių teatro tik moterims skirtame rituale „Atvira oda“. Likau absoliučiai sužavėta šiuo dalyves betarpiškai įtraukiančiu renginiu, kuriame mūsų promočių tradicijų išmintis tiesiog persismelkia kiaurai kūną panaudojant regą, klausą, uoslę, skonį, jutimą, ir kuriame puoselėjama man tokia svarbi moterų seserystės rato idėja.

    Laimė

    Nuotraukoje – mes su mama prieš pat Pojūčių teatro ritualą.

    Apie Laimės psichologiją

    2020-01-25

    Labas!

    Naujuosius metus (pagal Mėnulio kalendorių, kuris natūraliai labiau rezonuoja man) pradedu tam tikrais pokyčiais: nuo 2007-ųjų mano tinklaraštis vadinosi Laimės paieškos rožiniam mieste. Jaučiu, kad šį pavadinimą ir jo nešamą žinutę jau išaugau, todėl keičiu pavadinimą, ir nuo šiol Tavęs lauksiu apsilankant Laimės psichologijoje!

    Manau, kad šis žodžių junginys puikiai atspindi mano veiklos misiją ir tikslus: užtenka tos laimės mieste ieškoti, laikas pasitelkti naujausias šiuolaikinės psichologijos žinias, kurios, beje, dažniausiai atspindi senųjų tradicijų išmintį, ir žengti konkrečius žingsnius tam, kad ta laimė būtų ne retas atsitiktinis svečias mūsų gyvenimuose, o nuolatinė būsena.

    Tikiuosi, ir toliau šioje kelionėje būsime drauge. Juk būti laiminga/-u tarp laimingų žmonių lengviau, ar ne?

    Laimė

    Pusiaužiemis

    2020-01-24

    Feisbuko grupėje LAIMĖ 365 sausio mėnesio iššūkis eina link finišo, ir neretai jame dalyvaujančios moterys besistebėdamos rašo, kad tarsi nujaučia, kokia užduotis jų laukia tądien ar ateinančią dieną, ir būna arba pasiruošusios, arba jau ją atlikusios!

    Laimė

    Esu nepaprastai laiminga skaitydama šiuos žodžius, nes tai reiškia, jog bendraudamos seseriškame rate pasikliaujame savo intuityviuoju pradu ir jaučiame tamprią bendrystę!

    Panašiai nutiko ir man šįryt – taip smarkiai pajutau vidinį poreikį sukišti rankas į žemę, kad… ir sukišau. O pasirodo, mūsų senoliams Pusiaužiemio šventė, kurią šiandien-ryt minime, tradiciškai buvo švenčiama budinant gamtos gyvastį – obelis papurtant, į avilius pabaladojant. Aš bandysiu hiacintais pavasarį pakviesti.

    Na, o šįkart Pusiaužiemis dar sutampa su pirmąja metų Jaunatimi, kuri žymi Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių, taigi šįvakar turėsime dar vieną progą apgalvoti savo siekiamybes ir pradėti naujas prasmingas pradžias. Tegu jos atneša visaapimantį laimės jausmą į Tavo gyvenimą!

    Myliu!

    Apie šešėlinę pusę

    2020-01-23

    Rašymo terapijos užsiėmimus paprastai pradedame apšilimo pratimu, kurio metu prašau šešias minutes nesustojant, nepakeliant rašiklio nuo popieriaus lapo, pernelyg daug nemąstant, nesamprotaujant, nebandant sugalvoti atsakymų racionalia logika atsakyti į kokį nors paprastą (bet neprastą!) klausimą.

    Yra vienas klausimas, į kurį kai kuriems dalyviams būna labai lengva, o kitiems – labai sunku atsakyti. Tai klausimas „Kas aš esu?“

    Jei nori, pabandyk atlikti šį pratimą raštu dabar. Dažnai iš pradžių natūraliai plaukia tokie standartiniai atsakymai, kaip kad esu moteris, dukra, žmona, mama, draugė, bendradarbė, kaimynė ir panašiai. Bet kuo toliau, tuo stipriau ima piltis pačius rašančiuosius stebinantys dalykai.

    Atsimink – reikia nesustoti, nepradėti vertinti atsakymų racionaliu protu, maždaug – kokias aš čia nesąmones pradėjau rašyti. Ir kai laikmatis supypsės skelbdamas, kad jau praėjo šešios minutės, perskaityk ir paskui komentaruose pasidalink, kaip Tau buvo – sunku ar lengva? Ar pavyko nustebinti save?

    Laimė

    Paprastai faktai, kuriuos apie save esame įsisąmoninę, mums yra aiškūs ir savaime suprantami, tad iš jų užrašymo mažai naudos. Tačiau jei pavyksta užduotį atlikti sąžiningai ir efektyviai, iš pasąmonės ima srūti mums mažai pažinūs dalykai, kurie yra neįsisąmoninti ir būtent dėl to stipriai veikia mūsų įpročius, įsitikinimus, jausenas ir elgesį.

    Jei norisi giliau pasikapstyti savyje, šį sekmadienį kviečiu į rašymo terapijos užsiėmimą, kurio metu būtent ir bendrausim su šešėline savo puse.

    O kitą trečiadienį pakalbinsim priešingos lyties pradą savyje (moterys – savo Vidinį Vyrą, o vyrai – Vidinę Moterį).

    Klaipėdiečiai rašymo terapijoje laukiami vasario 8.

    Eglė žolių karalienė

    2020-01-22

    Nežinau, ar tai atsitiktinumas, ar sutapimas, ar kažkoks prasmingas dėsningumas, bet skirtinguose mano gyvenimo etapuose vis mane lydėjo moterys, vardu Eglė.

    Draugę Eglę turėjau jau darželyje, paskui – kitą – mokykloje, trečią – universitete. Ir kai Eglę prieš keletą metų sutikau tuometinėje darbovietėje, nujaučiau, kad ji – ypatingas žmogus.

    Kad ir va dabar – pamačiau Instagrame jos ryte užfiksuotas nuotraukas – tokias absoliučiai trapias ir tuo savo trapumu tobulas, kad kaipmat įkvėpė mane eilėms:

    Eglė žolių karalienė

    Švelniom elnės akim
    Glostei ryto miglą
    Ant apsnūdusių žolynų

    Basom molėtom pėdom
    Sumindei abejones

    O atgalia ranka
    Nubraukdama ašarotą prakaitą
    Sukuždėjai

    Tebūnie

    Laimė

    Nuotraukos © Eglė Tarutienė