Odos dariniai, sudaryti iš sukietėjusių epidermio ląstelių

2008-01-02

hair.jpgTikriausiai visose prekybinėse ir gamybinėse įmonėse paskutinėm gruodžio dienom arba šiandien vyksta inventorizacija. Labai smagu žiūrėt, kaip visi tie, kurie paprastai vaikšto įsispraudę į kostiumus, laksto pirmyn atgal su sportine apranga. Gobtuvai tabaluoja, bateliai nekaukši. Tik manęs, kaip visiškai nesugebančios skaičiuoti, nepriima. Smagu būt nepriimtai šiuo atveju.

Šiandien eisiu į kirpyklą. Čiaukšt čiaukšt mano šviesiems plaukams. Klausia, kaip kirpsiuos, o aš nežinau. Kai prieš trejus metus paaukojau jaunystės dievams trisdešimt centimetrų savo grožio, išmokau pasitikėti savo kirpėja ir leidžiu jai pasinerti į kūrybines paieškas ant mano galvos. Ji šaunuolė, niekad nėra nuvylusi. Tik labai daug kartų klausė „ar tikrai”, kai prašiau skiauterės, vrum skustuvu per šonus… Miau kaip saldu. Jei būčiau tekėjusi, būčiau pati mieliausia pankų nuotaka. Niekas nesipiršo… O plaukai atgal užaugo.

Neįsivaizduoju savęs kasdien kelis metus vaikštančios su ta pačia ševeliūra. Brrr, ne… Keičiu batus, keičiu drabužius, keičiu šukuosenas. Ties šviesia plaukų spalva septynis metus esu nusistovėjus, nors užpraeitą vasarą buvo violetinis nuopuolis, perėjęs į rožinį, kai žiūriu senas nuotraukas, taip įstabu. Norėčiau dabar vėl rožinių plaukų, žiauriai norėčiau, bet spėju, kad boso tai gali taip nesužavėti, kaip manęs… Teks žaisti formom. Sėkmės žirklėms šeštą valandą!

10 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams