Nusistebėjimai ir pasipiktinimai

2009-06-06

Berlyne, kaip ir visoj Vokietijoj, vis dar jaučiamas atsiprašinėjimo už vieno bepročio kadaise užsuktą žudymo karuselę kvapas. Žmonės, neturėję nieko bendro su nusikaltimais, lankstosi ir keliaklupsčiauja, lyg tai galėtų atpirkti kažkieno kaltę. Žinoma, sutinku, kad aukų atminimas neturi būti užmirštas, tarkim, memorialas iš tūkstančių akmenų vidury miesto yra puiki idėja, vaikščiodamas ir pasiklysdamas tarp tų luitų pasijunti tikrai keistokai, tačiau kaip Tau faktas, kad kiekvienas pastatas, kaip nors susijęs su žydais, nesvarbu, ar tai būtų sinagoga, ar muziejus apie tautos kultūrą, yra dieną naktį akylai saugomas policijos? Kodėl šiandien tas statusas turėtų būti išskirtinis?

Iš kitos pusės labai keista, kai, keliaklupsčiaudami dėl Adolfo beprotysčių, vokiečiai gražioj vietoj vidury sostinės laiko dailiai apsodintą ir prižiūrėtą memorialinį parką sovietų kariams, kur ant keliasdešimties akmens luitų iškalti „prasmingi” dėdės Josifo žodžiai.

Ar kas nors toleruotų bet kurioj pasaulio šaly taip dailiai cituojamą Hitlerį? O gal dėl Stalino represijų mirdami žmonės kažkaip kitaip (mažiau?) kentėjo?

5 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams