• Renginiai


    Rašymo terapija

    Lapkričio jaukumo iššūkis

    Mamos-dukros ryšys

  • Socializuokimės smarkiau


    PinkCity@FaceBook

    Instagram

    PinkCity@Youtube

    Laimės psichologija

  • Nora Ikstena: Motinos pienas

    2020-09-10

    Mes važiavome traukiniu. Už nugaros liko senamiesčio siluetai, šmėstelėjo naujų namų rajonai, kur žmonės gyveno kitame pasaulyje – su vienodomis sekcijomis, servizais, žemais staliukais, vienoduose butuose, su vienodais kilimėliais prie butų durų. Rytais kaip suvienodinta masė jie plūsdavo į savo darbovietes, vakarais suplūsdavo atgal ir suvienodėję žiūrėdavo savo didžiosios, neaprėpiamos tėvynės televizijos laidas, kurios jiems vienodino smegenis.

    Juokinga buvo, kai paaiškėjo, kad ne tą Motinos pieną perskaičiau, kuris itin rekomenduojamas buvo. Sakyčiau, kad abu romanai netgi savotiškai panašūs – abiejose pagrindinius veikėjus tam tikra depresijos forma kamavo, nuo kurios abu jie gynėsi ir alkoholiu. Man, tiesą sakant, nepatinka tokias knygas apie sergančius depresija skaityti, nes esu pakankamai empatiška ir mane labai slegia tokie romanai.

    Motinos pienas

    Nelabai suprantu, kodėl knyga tituluojama geriausia Latvijoje – na taip, sovietmečio nuotaikos ir kasdienybė perteiktos nepriekaištingai, veikėjų paveikslai taip pat įtikinantys, bet kažkaip stipriau, bent jau manęs, romanas nepaveikė. Laukiau, kada baigsis. Gerai, kad nestoras bent.

    Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 7.

    Nėra komentarų

    Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

    Pasisakyti

    RSS šaltinis šio įrašo komentarams