Nėra artėjančių įvykių

Sesė sako, kad jei telefonas, rodydamas šią frazę, būtų teisus, tai reikštų tik viena – mirtį. Nors ir tai, pati mirtis būtų savotiškas įvykis. Bet mano dienos tikrai išmoko plaukti ramiau. Be panikos, be gaišinančio skubėjimo, be erzelio ir nervingo tapšnojimo delnais per vairą. Nes kai vairuoju, kamščių nebūna. Išmokau nebeplanuoti; koks skirtumas, ką veiksiu savaitgalį, juk vis viena ką nors veiksiu. O nesavaitgalinės dienos dar ir geresnės, nes pliažai, pievos ir pamiškės, kur mes su šuneliu vaikom drugelius ir skaitom knygas, tuomet tuščios ir mūsų labiau laukia.

Sesė sako, kad pasikeičiau. Na, lioviausi planuoti ir pradėjau vėluoti. Negražu vėluoti, žinau, bet kai iš anksto neplanuoji, tai paskui taip gaunasi, kad išeidama pro duris pamatai, jog diržas prie batelių nesiderina, ir tenka grįžti.

Virtuvėje baigėsi skubėjimas ir vietoj pusfabrikačių koldūnų namai kvepia vištienos pyragu. Tiek visko skanaus prikuriu, kad kiekvieną kartą norisi bent Twitter’yje vienu ar kitu patiekalu pasigirti, bet šiaip ne taip susivaldau. Mokausi gaminti, gi greit žmona tapsiu. Gal čia sutapimas, bet kai važiuodama Juodkrantėn sužadėtinio paprašiau rekomenduoti keletą knygų iš jo bibliotekos, visos, kurios man buvo įduotos, pasakojo apie geras sutuoktines. Vienoje perskaičiau sakinį, kad svarbiausia, jog žmona būtų graži ir ištikima. Na bet gal tas vištienos pyragas ir kiti mano rankelėmis sukurti stebuklai taipogi nepakenks.

Hits: 4