Ne apie Alisą ir ne apie šernus

2009-12-07

Čia Jovita, ji rašo pinkcity.lt. Kai esu taip pristatoma, mažumėlę sutrinku ir žvilgsniu bandau atsiprašyti nepažįstamojo, nes iš kur gi jam žinoti pinkcity.lt? Bet kai kurie žino.

Ir kai feedburner‘io mygtukas, skaičiuojantis prenumeratorius, artėja prie penkių šimtų (prašau prašau, Kalėdoms noriu penkių šimtų!), o feisbuke registruojasi gerbėjai, ir aš pamatau realius, tikrų tikriausius, mane skaitančių veidus, jų vardus ir pavardes, pamažu ateina klaikus suvokimas, kiek tai yra rimta!

Tai jokiu būdu ne tas pats, kaip dėti į savo tinklapį anekdotus arba naujienas apie ufonautus. Taip, skaitančiųjų srautas susibėga greitai, bet ar tai tinklaraštis? Dienoraštis internete? Kitaip tariant, dienoraštis? Norėčiau pamatyti ne internetinį, o popierinį, sąsiuvinio formos dienoraštį, kuriame būtų rašomos šviežiausios žinios apie svečius iš kosmoso… Skamba keistai (gerai, gerai, skamba kaip diagnozė). Ai, bet ką čia apie tas formuluotes. Iš esmės noriu pasakyti, kad jūs, penki šimtai (leidžiu sau taip kreiptis įskaičiuodama tuos, kurie dar nėra atradę RSS teikiamo džiaugsmo), realiai liečiatės prie mano gyvenimo. Kai kurie atsargiau, kiti grubiau ir stipriau, bet vis viena – galite mane prajuokinti, supykdyti arba sutirpdyt iš laimės. Va-jė-zau.

Žiūrėjau Julie & Julia, aišku, daugiau papasakosiu skyrelyje Gruodį žiūrėjau, ir tai bus paskutinė mėnesinė mano filmų apžvalga greičiausiai, nuo kitų metų rašysiu tik apie knygas, o užsiminsiu paprastuose įrašuose tik apie ypatingus filmus, tai žodžiu, tame filme Julie puikiai atskleidžia blogerės savijautą, ir kai ji vyrui sako: jie yra mano gerbėjai ir kai ko tikisi iš manęs, o vyras atsako: gal jų gyvenimas nesugrius, tai šiandien apie tai nepabloginsi, aš susiduriu su egzistenciniu klausimu – kiek mano gyvenimas ir bloginimas apie jį paliečia Tavo gyvenimą?

Pavyzdžiui, šiuo metu aš prenumeruoju apie du šimtus tinklaraščių, bet tikriausiai tik dešimt ar penkiolika yra tokių, ant kurių autorių aš rimtai supykčiau jiems nustojus rašyti, nes tam tikra mano gyvenimo niša liktų tuščia. Kitus skaitau grynai dėl smagumo arba savišvietos, arba kad autorius pažįstu. O tie ypatingieji tai man labai svarbūs. Aišku, nesakysiu, kurie. Nusijausk.

Ir man nesinori čia seiliotis ir panašiai, bet ką jau (Kalėdos) – ačiū, kad skaitai. Myliu.

19 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams