Misija: vestuvės. –ienė vs. -ė
Na štai, jau išdidžiai galiu pareikšti, kad daugiau kaip pusmetį nedirbu ir esu tuo patenkinta. Aišku, iš dyko buvimo prisigalvoju slaptų priežasčių darbo neieškojimui pateisinti, pavyzdžiui, pirmąjį ketvirtį paklausta būčiau atsakiusi, jog esu rašytoja, tiesa, dar nieko neparašiusi, bet mintyse brandinanti svaiginančią knygos idėją. Deja, brandinimas kažkaip užslopo, bet dabar užtat turiu naują troškimą – gyventi kaip roko žvaigždė! Turėti pilną šaldytuvą įvairiausių gėrimų, nes niekada negali žinoti, ko užsimanysiu; rengtis, šukuotis ir dažytis genialiai nuostabiai, išėjus į gatvę be makiažo būtinai dengti akis saulės akiniais, ir dar – man reikia normaliai pasivadinti.
Tobuliausia, kai tikrieji vardas ir pavardė skamba kaip slapyvardis, pavyzdžiui, Salomėja Misė (žinau, žinau, mieloji, kaip nemėgsti reklamos, bet Tu toks idealus pavyzdys, aš nieko negaliu padaryti!) Ir tai turbūt yra pagrindinė priežastis, kodėl niekada netapsiu -iene. Kam vietoj penkių pavardės raidžių rinktis aštuonias? Kokią žinai žvaidždę -ienę (išskyrus Paltinienę, aišku)? Antroji priežastis – man ši pavardės galūnė asocijuojasi su maisto pavadinimais: kiaušiniene, kopūstiene ir panašiai. O tas moterų emancipacijos reikaliukas būtų paskutinėj vietoj – juk patriarchalinę tradiciją vis viena vykdau, pasiimdama vyro pavardės šaknį. Gaila, aišku, kad pirmoji ir geriausiai žinoma -ienės neigėja/-ės pasirinkėja yra Zvonkė, viešas pajuokos objektas, į kurį nesilygiuotina, bet tai ką. Gal užslops greitu metu jos žvaigždelė.
O draugės visos ištekėjusios -ienėm patapo. Tik keletą klasiokių ir grupiokių turiu, nauja mada pasekusių. Aišku, kai kurios pavardės žiauriai nenormaliai skamba, prie šaknies vien -ė pridėjus, ypač tos, kurios lenkišką priesagą turi (kaip, pvz., Eglija Vaitkevičė – tikrai ne lietuviškas sąskambis), bet jei vyras būtų koks nors Kregždė, tikra keistuole pavadinčiau Kregždiene patapusią! (Jovita Kregždė, Tu tik pagalvok, tiktų ir rašytojai, ir roko žvaigždei. Bet sueis man ir paprastesnis variantas)
Ane?
Hits: 25
35 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Dabartinėms moterims labai gerai – gali rinktis iš mažiausiai trijų variantų (-ė, -ienė, mergautinė). Žodžiu, egzistuoja galimybė “pataisyti” pavardę, jei vienu variantu ji skamba geriau nei kitu.
Aš tarsi kokia menininkė pasirinkau ketvirtą, turbūt nepopuliariausią variantą. Būsiu -aitė -ienė, nes mano mergautinė man tiesiog nuodėmingai graži, o buvimą žmona aš taipogi noriu išreikšti 🙂
Labai ilgas dalykas. Kai tvarkydavau personalo popierizmą, netilpdavo į jokius registracijos žurnalus tokios pavardės!
O aš noriu būti -as, tik manau reiks arba ilgai laukti, arba važiuoti užsienin susirašyt…
Nu va. Kaip gi be manęs :), su visa mano išskirtine pavarde. Aš kai skyriausi visi manęs klausė kokią pavardę rinksiuosi/pasiliksiu. Pučiau akis iš nuostabos dėl tokių klausimų. Negi man galėtų šauti mintis vėl tapti 12raidžiūte? Linkiu gražios pavardės:)
Aš tai jei kadanors vesiu, tai visai norėčiau, kad mano žmona savo pavardę pasiliktų. Man kažkaip nesexova nei -ienė, nei -ė 🙂 Bet aišku, jau kaip norės, taip tegu ir daro:)
O kam ta pavarde isvis keist?
Milijonas problemu ir kas is to? 😉 As pvz facebooke puses draugiu neatpazistu, visos -ienes, mano akimis puse identiteto lyg ir nutrinta..
o būsimas vyras nieko prieš, kad jo pavardės nenori? ;]
Deividai, taigi ji ima vyro pavardę, nu… skaityt reikia.
“…patriarchalinę tradiciją vis viena vykdau, pasiimdama vyro pavardės šaknį..”
askiuzmi
Kas geriau? KiaušinIENĖ ar GluspetrĖ :))
O maniskei leido pasirinkti -a 🙂
Aš pasirinkau -iene 🙂 Vien todėl, kad man visai graži, lietuviška pavardė. O labiausiai dėl to, kad kiek žinau, jokioje kitoje šalyje nėra tokio dalyko kaip -ienė, ta prasme, kad ten ar vedus ar nevedus pavardė skamba vienodai. O man gražu viskas, kas lietuviška ir mūsų, todėl visai nenoriu nei sulenkėti, nei surusėti ar juolab suamerikonėti ir keisti gražias lietuviškas tradicijas kažkuo mandresniu. Bet čia tik mano nuomonė 🙂
Vienas iš tų retų klausimų, kuriuo mano nuomonė su Tavo, Jovita, nesutampa 🙂
Apie pavardes jau kažkada Tavo bloge diskutavome :)))) Nemanau, kad pavardė kažką keistų. Taip pat yra niekaip nesutrumpinamų pavardžių iki ‘ė 🙂 Ypač tų, kurios turėtų būti ‘aitienės 🙂 Pvz. Jurgaitienė taptų Jurgaite :))) Nei taip nei šiaip 🙂 Vyras – Jurgaitis, žmona – Jurgaitė, vėl kaip “mergautinė” 🙂 Man gražu būtų, kaip, kad ir Tu rašei, kai pavardė yra Lapė, Kregždė, Spurga galų gale :)))) Bet tikrai nesureikšminu aš pavardės. Kiekviena moteris santuokoje jaučia ir žino, kiek ji yra “vyro” ir ne nuo pavardės tai priklauso 🙂
O keisčiausia, kad tavo tinklaraštį skaitau lyg būtum žvaigždė. Ir svarbiausia tas žvaigždiškumas kaip suprantu kyla iš vidaus, o ne yra sukuriamas . Tiktų tau vesti laidą kokią crazy per TV jaunimui . Žiū gal ir pastebės kas nors laikui bėgant. Galėtų taip ir vadintis “Pink City”
PinkCity, o man kažkaip paskutinėj vietoj tie popierizmai. Pažiūrėjau – ant naujų ID kortelių telpa, ant banko kortelių telpa. Man tiesiog gražus ir prasmingas mano pasirinkimas, ne vien iš mandrumo. O tiems, kas sakys, kad netelpa, pasidarysiu antspaudėlį 🙂
Mano žmona pasiliko mergautinę pavardę, tai dabar mušamės, kokią pavardę turės vaikai. Ir nei vienas nusileisti nenorim :/
redvel, jau čia visai kraštutinumas – nebent Lietuvoj nebesiruoši gyventi. Lietuvių kalboj visi moteriškos giminės padarai vadinami su moteriškom galūnėm!
Salomėja, ačiū už palinkėjimą ir tiesos išaiškinimą Deividui.
Justai ir ZD – kaip rašė softly.lt, paskui iškyla problemėlių vaikus pavardėm apdovanojant. Aišku, čia tik formalumai, bet visokiose įstaigose ir aerouostuose kiekvienam tektų aiškinti, kaip čia Jūs šeima, jei pavardės skirtingos…
x, jau man tokie pavyzdžiai tai ypatingai didelį juoką kelią, kai imami vietoj argumentų -ienėms apginti. Elementariai: lietuvis ir lietuvė ar lietuvienė?
Eugenijau, kiek man teko domėtis, tokios išimtys daromos tik slaviškoms pavardėms.
Toma:), esu nuolanki lietuviškų tradicijų tarnaitė, gerbiu mūsų kalbą ir istoriją, o skirtymas į -ienes, -aites, -ūtes ir -ytes viso labo susiformavo, berods, XIXa., taip kad archaikos čia daug nerasi.
wriedna, taigi ir sakau – su kai kuriom pavardėm nieko nepadarysi! Aš ir nesureikšminu pavardės galūnės kaip fakto apie priklausomybę šeimai, tik noriu gražiai skambėti 🙂
Oi, Žilvinai, glostai Tu man širdį kaip su ramunių žiedlapiais… Iš vidaus, viskas iš vidaus…
easy, tai viskas čiki, aš tik prisiminiau savo darbinę patirtį, ir tiek!
softly.lt, reikės porinio vaikų skaičiaus, kad gražiai pasidalintumėt!
Nereikėtų taip iš karto lyginti vėl ir vėl… su kiaušiniene tokias moteris, juk yra kitų gražių lietuviskų žodžių: vakarienė ir kt. :)) (Vėlgi asocijuojasi su sočiu povedybiniu gyvenimu :))
Labai puiku ir gražu, kai vyro pavardė lietuviška, be jokių ,,č” raidžių, tada ir moters gražiai skamba.
Turintiems ilgąsias pavardes reikia, kad per santuoką keistųsi pavardę ir vyras, ir moteris 🙂
O man iš tikrųjų labai gražu ir įdomu, kai moteris pasilieka savo mergautinę pavardę: tada visi galvoja, kad ji ,,senmergė”, o kai sužinai, kad ji sukūrusi šeimą ir turi būrį vaikučių, tada pagalvoji- o! ji turbut iš garsios ir kilmingos šeimos, nes pasiliko savo pavardę :)))
O aš ir mergautinę, ir vyro pavardę gavau ,,sulenkintą” (uošvienė siūlė rinktis sutrumpintąjį variantą, nors ir nelabai su ta ,,č” skamba, kad aš atstovaučiau jaunąją giminės kartą!!! , bet pasirinkau ilgąją pavardę (tačiau mano vyras vis galvoja, kaip jam savo pavardę susitrumpinti, ,,sulietuvinti”, kuriame vis įvairius variantus, bt jie ne taip skamba…).
Nelabai kreipiu dėmesį į savo pavardės galūnę, nes ji vis tiek taip dabar gražiai dera prie mano vardo mėgstamiausios ,,G” raidės G.G. 🙂 Ir dar mano gimtadienis, ir vardadienis (ir vestuvės! :)) vyko mėnesį, prasidedantį iš man gražiausios ,,G” raidės 🙂 Taip, tai – Gegužis 🙂
Hm, juk kaip visiems pavyko sulenkinti pavardes pridedant -evičius, taip dabar turėtų galima būti ir atgal sulietuvinti: Vaitkevičius -> Vaitkus, Sinkevičius -> Sinkus, Paškevičius -> Paškus. Nors taip, Tavo vyro sutrumpinta keistokai gal skambėtų… O gal ir ne. Reiktų tik priprast.
Reikėtų labai priprasti 🙂
Na, kaip ir pati minėjai, viskas labai priklauso nuo pavardės, bet šiaip jau, tai sunku pasakyti kas geriau. Man asmeniškai keistai skamba, kai galūnė -ė. Galbūt senamadiškų pažiūrų aš. Tiesa, jeigu pasilikus -aitė -ienė, tai variantas manau būtų visai priimtinas. Na, bet manau, jog būsima žmona tikrai nepasiims -ė. Juk prie mano pavardės ji tikrai netiktų. Skambėtų kaip iš kito pasaulio. 🙂
P.S. Palyginimas su kiaušiniene ir kopūstiene – didelis pliusas. 😀 Pirmą kart girdžiu, bet palyginimas puikus. :))
“įstaigose ir aerouostuose kiekvienam tektų aiškinti, kaip čia Jūs šeima, jei pavardės skirtingos…”=> Nenoreciau sutikti. Juk i tokias vietas einama su dokumentais, taigi jokiu problemu kaip ir neturetu kilti. O visi tie nesutarimai.. Juk tokiu paciu gali kilti ir varda renkant, ar ne? Vienam grazu Petryte, kitam Maryte – ka daryti??
Na siaip ar taip man tokiu dilemu nenusimato, nes antra puse is Europs salies be zmonu ‘nusavinimo’ tradicijos, kuo as labai patenkinta 🙂 Visgi man pavarde nemaziau svarbi nei mano vardas, todel tikrai neisivaizduoju saves jos netenkant vien tam kad pasidemonstruot ‘ponios’ statusa 🙂
Bet kokiu atveju, netgi ir pasilikdama mergautinę pavardę, būčiau linkusi ją sutrumpinti iki “-ės”, ir mano atveju sutrumpinta sužadėtinio skamba gražiau, nei sutrumpinta mano, taigi klaustukų nebelieka.
“Ponios” statuso oi kaip nenoriu, gi aš dar tokia jauna! Net ilgos suknelės nesugebu apsivilkti, nes visai ne ponia, tik panelytė esu 🙂
Manoji su -e skamba be rysio, todel as visai laiminga budama -yte, nors cia ja istaria -aite :))
O apie ta ponios statusa: deja daug kur lietuvoje i -ytes ziurima kitaip. Pvz drauges nestuma priziurejus gydytoja visai pradejo bendrauti visai kitaip siai patapus -iene.. Gal kam argumentas ‘uz’, bet as megstu plaukt pries srove 🙂
Iš tikrųjų tai ir nesiruošiu 🙂 O be to, potencialaus vyro pavardė labai graži, trumpa ir dera prie mano vardo, va! 😀
Mano nuomonė labai panaši į Tomos, o išgirdus pavardę su galūne -ė iš kart prieš akis ir ausyse įkyriai, kaip ir rašei, iškyla Zvonkė – nu nors tu ką 🙂 juk ji pirma ir palygino -ienes su kiaušiniene 😀 Bet man tas pavaržių įvairumas patinka dėl to, kad man asmeniškai mano pavardė (-ienė) žymiai gražiau skamba tarp visokių -ė 😛 Aš už laisvę rinktis…
Lina, Tavo pavardė iš viso labai graži! O aš, beje, irgi už teisę rinktis 😉 (visur ir visada)
Zvonkė nebuvo pirma su tokia šlykščiai skambančia pavarde – prieš ją dar buvo tokia rašytoja Zita Čepaitė, vienu metu atkakliai besivadinusi Čepe, dabar, tiesa, jau vėl ne. 🙂
na, aš tik galiu pritart, kad ne visos pavardės gerai skamba su -ė, ne visos gerai skamba su -ienė, tai tiesiog reik pamąstyt ir išsirinkt (: aš turbūt imčiau -ienė, nes nesuprantu kam slėpt savo “vedybinį statusą” (:
shiny, nugi sakau, kad niekas nieko nenori slėpti. Tos merginos, kurios apskritai mergautines pavardes pasilieka, gi irgi nebūtinai iš noro sugundyti jaunus nevedusius taip daro, o kitos išsiskyrusios vyro pavardes su -ienės galūne pasilieka, šiais laikais tikrai iš pavardės nebesuprasi statuso.
Buvo toks amžinąatilsį poetas, rašytojas, leidėjas ir visuomenės veikėjas Vaidotas Daunys. Kažin, kaip jo žmonos pavardė suskambėtų pagal naująją tradiciją? 🙂
Man labai keista būna, kai merginos po vedybų pasirenka sutrumpintą pavardę, o dukroms vis tiek duoda -aitė, -iūtė. Nors žinau ir atvirkščią variantą – moteris turi galūnę -ienė, o dukrai davė sutrumpintą variantą. Ir dar taip mergaitei sąskambis prie vardo tiko:)
Mano pavardė būtent tas variantas, kuris su Ė galūne, būtų skambėjus labai lenkiškai, todėl šio varianto net nesvarsčiau 🙂 O iš gražių variantų su galūne Ė, pažįstu Širlę Žvirblę 🙂 Labai gražiai skamba 😀
pasakykit, jusu nuomone, geriau vadintis REMEIKIENE AR REMEIKE?kazkaip suabejojau del tos -ienes,nes esu palyginti jauna (26m),mazute ir smulkute ir man pasirode, kad ta -iene mano “uzkraus” toki ” bagaza”…bet ir remeike ne kazi kas….o isteku po savaites…stai kur klausimas 🙁 HELP
Aš vienareikšmiškai balsuočiau už Remeikę 😉 Gražios šventės!