Michail Bulgakov: Jaunojo gydytojo užrašai

2020-07-31

Jis mostelėjo milžiniška ranka, priešais Korotkovo akis sutrupėjo siena, ir trisdešimt mašinėlių ant stalų, dzinktelėjusios skambučiais, užgrojo fokstrotą. Pajudėjo trisdešimt moterų ir, siūbuodamos klubais, gašliai trūkčiodamos pečiais, kreminės spalvos kojomis mėčiodamos baltą miglą, cirko paradu patraukė aplink stalus.
Iš mašinėlių nasrų suskato lįsti balto popieriaus juostos, ėmė rangytis, karpytis, susisegti. Išlindo baltos kelnės su violetiniais antsiuvais. “Šiųjų pateikėjas tikrai yra pateikėjas, o ne koks nors pašlemėkas.”

Pati ankstyviausia, pirmoji Bulgakovo kūryba – pasirodo, šis nuostabus rašytojas, baigęs mediciną, kelis metus buvo praktikuojantis gydytojas! Apsakymai remiasi autobiografijos detalėmis, ir atrodo, kad medikas jis buvo išties neprastas! Visgi esu laiminga, kad Bulgakovas žengė išties drąsų tradicinį žingsnį ir vietoj nuostabaus gydytojo tapo tobulu rašytoju. Be Meistro ir Margaritos sunku įsivaizduoti išbaigtą geros literatūros sąrašą.

Jaunojo gydytojo užrašai

Grubiai skirstant, šią knygą galima padalinti į tris dalis – apsakymus apie gydytojo praktiką, apie skurdą ir badą pradėjus literato gyvenimą bei fantastiškai absurdiškus Šėtoniados pliūpsnius.

Pirmieji sužavėjo leidimu kilstelėti asmeninių mediko patirčių, abejonių ir džiaugsmų pradėjus dirbti uždangą. Antrieji, tiesą sakant, man buvo nuobodoki ir pernelyg nerišlūs, kad susižavėčiau. Trečiasis kūrinys pribloškė nesustbadomos vaizduotės turiniu ir savo fantastiškumu, kurio detalės ryškiai šviečia Meistro ir Margaritos šedevre.

Mano vertinimas – dešimtbalėje skalėje: 8.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams