Mėnuo Juodaragis 2015

2015-09-03

Mėnuo Juodaragis 2015

Mėnuo Juodaragis 2015

Vasara – festivalių metas, todėl jos duris ir prasmingiausia užverti klausantis geros muzikos, sėdint ant žolės ir miegant palapinėje. Tuoj paauglystės marškinėlius išaugsiantis Mėnuo Juodaragis paskutinį mėnesio savaitgalį vėl pakvietė į Zaraso salą, tik šįkart pasikeitė tvarka ir smarkiai apribojus galinčių į salą įvažiuoti automobilių skaičių čia pateko tik išrinktieji. Mažas vaikas – garantas, kad būsim išrinktųjų tarpe, tad jį pasiėmę baisiai gailėjom tų, kurie dvi-tris valandas turėjo stovėti eilėje prie įėjimo, pliaupiant lietui ir su visa manta. Šitoj vietoj visi organizaciniai nesklandumai ir baigėsi.

Mėnuo Juodaragis 2015

Mėnuo Juodaragis 2015

Mėnuo Juodaragis 2015

Tikrai, iš visų aplankytų festivalių būtent Mėnuo Juodaragis pasižymi geriausia organizacija – visi pasirodymai, paskaitos ir užsiėmimai vyksta tiksliai pagal grafiką, ten, kur ir turėtų vykti, gausu paaiškinamųjų ir nukreipiamųjų ženklų, kurie tampa ypač aktualūs sutemus ir negebantiems surasti savo palapinės, tualetai švarūs ir tvarkingi netgi sekmadienį per pietus, žodžiu, viskas vyksta sklandžiai, taip, kaip ir turėtų būti. Nuoširdžiausi komplimentai organizatoriams už tai!

Mėnuo Juodaragis 2015

Mėnuo Juodaragis 2015

Šiaip viskas buvo šaunu – tiek muzika, tiek paskaitos, tiek užsiėmimai. Daug veiklos vaikams, veganiško maisto nepakankamai. Bet man visgi kažkas yra su tuo Juodaragiu – kiek kartų bevažiuočiau, protu suvokiu, kad čia viskas smagu ir faina, bet, kaip tam paršeliui su balionėliu – nedžiugina… Kažkaip nėra tos beprotiškai fantastiškos atmosferos, kuri užburia draugiškuose festivaliuose, ir viskas. Bandžiau sau ją įsiteigti, nepavyko. Ką daryt?

Mėnuo Juodaragis 2015

Mėnuo Juodaragis 2015

Mėnuo Juodaragis 2015

7 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams