Lapkritį skaičiau

2009-11-30

rozinesknygosCarson McCullers „Vestuvininkė“
Ir karas, ir pasaulis tokie dideli, nesuprantami ir taip greitai viskas vyksta. Kai labai ilgai galvoji apie pasaulį, darosi baisu. Baisu ne vokiečių, ne bombų, ne japonų. Ji bijo, kad karas apsieis be jos ir kad pasaulis lyg ir palieka ją nuošaly.

Joanne Harris „Penki ketvirčiai apelsino“
Tačiau taip samprotauja suaugę. Anuomet mūsų tikėjimo neribojo nei logika, nei tikrovė. Matėme tai, ką matėme, ir jei kartais suaugusiems tai keldavo juoką, kas pasakys, kieno teisybė? Širdyje jaučiu, jog anądien mačiau tikrą pabaisą, tokią pat seną ir klastinga kaip pati upė, mačiau kažką, ko niekas niekada nepagaus. Ši pabaisa pasiėmė Žanetą Goden. Ir Tomą Leibnicą. Ir kone mane.

Arundhati Roy „Mažmožių Dievas“
Didžiosios Istorijos – tai istorijos, kurias girdėjai ir nori dar kartą išgirsti. Istorijos, kurių bet kurioje vietoje gali atsidurti ir patogiai įsitaisyti. Jos neklaidina netikėtais įvykiais ir klastinga pabaiga. Jos nestebina nenumatytais dalykais. Jos pažįstamos kaip namai, kuriuose gyveni. Arba mylimojo odos kvapas. Žinai, kaip jos baigiasi, tačiau klausaisi, lyg nežinotum. Lygiai taip pat žinai, kad kada nors mirsi, bet gyveni, lyg nemirtum. Žinai, kas Didžiosiose Istorijoje gyvena, kas miršta, kas susiranda mylimąją, kas ne. Ir vis dėlto nori vėl sužinoti.

4 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams