Laimingi žmonės: Vietų nėra

vietųnėraVisgi labai daug spektakliui duoda aplinka, kurioje jis vyksta, netgi pats kėdžių sustatymas – tarkim, Bareikio „Vakaras su knyga“ vyko restorano erdvėje, tačiau nebuvo jokių staliukų, kėdės išrikiuotos kaip teatre – eilėmis, todėl absoliučiai visas dėmesys skiriamas veiksmui scenoje. Tuo tarpu vakar Laimingų žmonių spektaklis „Vietų nėra“ vyko laisvalaikio namuose „Nautilus“, tarp staliukų šmirinėjo padavėjos su padėklais ir bokalais bei taurėmis ant jų, ir visa aplinka dvelkė atpalaiduojančia pramoga, o ne prikaustančia drama.

Tiesa, tai puikiai atspindėjo siužetą – įtemptą staliukų rezervuotojo restorane darbo dieną. Jokių gilių kapstymų, tiesiog dešimtys nenutylančių telefonų, bandymas su visais skambinančiais – klientais, kolegomis, artimaisiais – kalbėtis mandagiai maloniai, kad visi būtų patenkinti. Svarbu paminėti, kad visus personažus – dešimtis skambinančiųjų ir patį atsiliepiantįjį – vaidina vienas ir tas pats aktorius, meistriškai keičiantis balsus, intonacijas ir emocines būsenas.

Visa spektaklio kuriama nuotaika puikiai atskleidžia stresą, kurį tenka patirti kankinantis nemėgstamame darbe (streso pojūčių sukūrimui neblogai pasitarnavo žymiai per garsiai nustatytos kolonėlės – viena mergina prieš mane netgi krūpčiojo, aktoriui garsiau sušukus, dėl dievo meilės, Nautilus‘o garsistai – akustika pas jus puiki, aktorius ne tylenis, mažumėlę prisukit rankenėles, a?); išduodama, kad pagrindinis veikėjas restorane dirba (ir netgi eina valyti aptriesto klozeto) turėdamas kilnų tikslą – tapti aktoriumi. Šaunu, aišku, kai kankynė nėra betikslė, bet kai aš aktore būti nenoriu, tai šio renginio pagrindinė mintis man nuskambėjo kaip šaunus priminimas, kad nedirbti yra gera! Tada ir Kalėdas gali planuotis, kaip nori – nereikia prašyt šefo leidimo pasiimti laisvą dieną, ir papietauti kada tik nori, galų gale, nereikia dirbtinai šypsotis idiotams klientams dėkojant, kad jie tokie yra!

Tiesa, jei nori nemokamai apsilankyti šiame spektaklyje, arba kitame – pagal Čechovą pastatytame „Prie barjero“, arba „Mažylis ir Karlsonas“, – turi dar kelias dienas atsiųsti savo laimės sąrašą ir laimėti bilietus!

Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0
+1
0

Hits: 1

3 Komentarai

Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.

Gintare
2009 12 11 | 15:55

aha, ta proga paklausiu, kaip sekasi ieskotis savo svajoniu darbo? Neisivaizduoju kokia situacija LT…ar imanoma “padoru” darba psichologui rasti Kaune?

PinkCity
2009 12 11 | 16:32

Svajonių darbo visai nesiseka ieškoti, absoliučiai. Nes aš net neįsivaizduoju, kas tai galėtų būti…
Todėl siuntinėju CV po truputuką į ten, kur turiu darbinės patirties. O kaip psichologai darbus randa, tai neįsivaizduoju, nes gyvenime tik vieną kartą teko matyti darbo skelbimą (o jų esu peržiūrėjusi tikrai nemažai), kad būtų ieškomas psichologas (tame skelbime kalbama apie darbą Pravieniškių kolonijoje. Neskamba kaip svajonių darbas)

Romas
2011 02 12 | 13:19

labai monotoniskas spektaklis, buvau prisiskaites kad labai juokingas, bet per visa spaktakli beveik niekas saleje taip ir neprasijuoke 🙂 frazes kartojamos po keliasdesimt kartu, bajeriai visiskai nejuokingi. 4/10

Palikti atsakymą