Laimės formulė

2007-10-11

Dabar aš Tau pasakysiu, kas iš tikrųjų yra laimė. Tai absoliuti ramybė ir harmonija. Ne plakančios, o mirusios širdies kardiograma. Ne pakylėjimai ir nusileidimai, o visaapimantis žinojimas, kad viskas iš tikrųjų yra gerai. Tolygus. Ne šokinėjimas geraigeraigerai geraigeraigerai, nes nuo šokinėjimo pavargsti ir prisėdi į kamputį pailsėti, o tada atrodo, kad nesi laimingas, nes nešokinėji. Nuolatinė svaigimo iš laimės būsena prie nieko kito nepriveda, tik prie liūdesio ir apatijos liūno. Vaje, kaip jame nesmagu, žinok. Esu tikra, kad žinai.

Suvokiu šią tiesą, bet tai nereiškia, kad ja gyvenu. Nes taip saldu klimpti ir skęsti tirštose laimės viršūnėse. Trypčioti kojom, sugniaužus kumštukus kvykauti vyyyyyyyyyyy, stebinti kolegas pasiskraidžiojimais (kas Tau, zuikeli?!). Atrodo, juk kas tame blogo? Happy happy, strikpastrik…

Bet štai vieną rytą ant fotelio, ant kurio pasiruoši rytojui drabužius, randi juodą golfą, juodą sijoną, juodas pėdkelnes, juodus apatinius, ir supranti – ne kas. Ir klausia kolegė – ar Tu sublogus (nuo dažno bloginimo), ar kad juodai apsirengus tokia kūda.

Tai toks metas. Nes teorijos netaikau praktikoj. O vertėtų.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams