Kuršių nerijos paukštyno karalienė
O ką aš? Nieko! Neprieštarauju niekad nesibaigiančioms atostogoms, nepriekaištauju, nesiskundžiu. Temsta čia, Neringoj, vėlai, ir vaikščiot sutemus nebaisu, tai ir vaikštau. Nuo marių iki jūros ir atgal, per kopas, smėlynus, pušynus, po paukščiais, šalia vėjo. Daug skaitau, svajoju, miegu ir skaniai vakarieniauju. Prasilenkiu petys petin su mėgstamais dainininkais, ir mintyse jų sukurtas melodijas niūniuoju, ir viskas galėtų tęstis, tįstis ir nesibaigti (nesusibaigti). Kažkaip myliu aš tą gyvenimą.
Ir dar kartais kyla toks idiotiškas klausimas, ar tie, kur Palangoj, irgi panašiai jaučiasi.
Facebook komentarai
Kokia tavo reakcija?
+1
+1
+1
+1
+1
+1
+1
Hits: 0
7 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Gosh, Jovita, iki Rugpjūčio rudumu tavęs tikrai nepasivysiu ;/ Vaivos, spėju, irgi… ://
visur galima susikurti rojų… net pas močiutę kaime.
bet šiaip baltai pavydžiu… jaukaus polsiavimo…
Man atrodo, aš pakeičiau rasę 🙂
Manau, kad Neringoj išties galima pailsėti nuo kasdienybės, surasti laukinės gamtos, pasisemti naujų jėgų…
Negaliu nepastebėti Tavo odos rudumo 🙂 Kaip dėl saikingo buvimo saulėje? 🙂
Nelipk man ant skaudžios vietos, Ievuže, natūralus (ne soliariuminis) įdegis – mano liga, pasakiškai mėgstu kaitintis saulytėje, galėčiau tai daryti kasdien, jei oro sąlygos leistų… Žinau, kad mano oda man senatvėje nepadėkos 🙁
[…] Palanga, Palanga… Pinkcity klausė, ar tokį patį jausmą patiria ir tie, kurie ilsisi Palangoje? Manau, kad ne. Tiksliau, beveik drąsiai galiu sakyti, kad […]