Kristina Sabaliauskaitė: Silva rerum II

2014-10-11

Kristina Sabaliauskaitė Silva rerum IIŽodžiai dabar tebuvo Uršulės iš Norvaišų Birontienės pagrindinis ginklas ir įrankis — taip, kaip anksčiau, jaunystėj, jos ginklas būdavo žvilgsnis ar kūno gražumas; betgi dabar ji merdėjo ir vien žodžiai, vien jos nuo skausmo kimstantis balsas ir skubri it žvirblio pėdutės ant smėlio rašysena jai tegalėjo padėti sutaikyti, vėl sutuokti atgal Oną Kotryną ir Joną Izidorių, idant šie pratęstų Norvaišų giminę ir, Viešpatie, padėk, padovanotų vyrišką įpėdinį.

Nežinau, čia citata eilinė ir atsitiktinė, nes perskaičiusi knygą taip ir neradau nė vienos, kuri būtų bent kiek įstrigusi ar kritusi domėn. Kaip jau tikriausiai gali suprasti iš mano intonacijos, antroji Silva rerum dalis man įspūdžio taipogi nepaliko, kaip ir pirmoji. Sutinku, kūrinys ypač vertingas mūsų tautai dėl to, kad itin vaizdžiai rekonstruojamas aštuoniolikto amžiaus gyvenimas su visomis jo detalėmis, kalba, manieromis, aprangos ir architektūros detalėmis, šitokiu būdu pažinti ir mokytis istorijos žymiai įdomiau, nei kalti sausas datas apie mūšių datas ir paveldėtojų eiles. Tačiau, mano nuomone, šituo romano vertingumas ir baigiasi. Tai puikus fonas veiksmui, tačiau to veiksmo iki paskutinio puslapio taip ir nepavyksta sulaukti. Pirmus kelis šimtus puslapių apskritai nieko nevyksta, paskui greitosiomis imami pasakoti įvykiai, tačiau kažkokiu būdu manęs jie visai nepaliečia, nepajudina, jau nekalbant apie užbūrimą. Taip, būna romanų, kuriuose taipogi nieko nevyksta, tačiau ten žiauriai ir negailestingai, tarsi smegenų chirurgo skalpeliu, knaisiojamasi po pasąmonės vingius, psichikos užkaborius ir panašiai, čia gi to tikrai nesulauksi. Ne kartą teigiamuose atsiliepimuose apie visas tas silvas esu radusi susižavėjimą autorės gebėjimu rašyti ilgomis pastraipomis, užimančiomis po visą puslapį – tai dievaži, na ir radote už ką girti! Bet kuriame savo tekste vietoj taškų sudėk kabliataškius ir pats tapsi genialiu rašytoju, jei toks yra literatūrinio meistriškumo rodiklis. Dievaži.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 7.

5 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams