Knygos ir asmenybės mugėje

2009-02-15

Buvau gi vakar Vilniuj, įsigijau gėrio, kurį galiu užsidėt ant savęs (FantasmAgorijoj) bei į save (Knygų mugėj).

Apie pirmąjį daug kalbėt nėra ko, demonstruoti reikia. Kadanors. O knygų mugėj buvo labai daug žmonių, dar daugiau knygų ir nuolaidų joms. Nebepanešėm, kiek visko prisipirkom! Kaip visada, žiūriu į susirinkusius žmones, ir tokia miela man ta publika! Seneliukai su išeiginiais kostiumais, dreduoti ir akiniuoti jaunuoliai; visų smagiausia matyti šeimas, pratinančias atžalas nuo mažens suktis tarp knygų, kvėpuoti spaustuvių aromatais ir linkčioti galva atpažįstant rašytojus. Nepamenu, kur skaičiau, bet mintis tokia: be duonos neužauginsi žmogaus, be knygos neužauginsi pilnaverčio žmogaus. Na maždaug. Tai džiugu rytdienos šventės išvakarėse pasakyti, kad lietuviai tikrai augina nuostabias būsimas asmenybes.

O dar buvom Parulskio knygos pristatyme. Autoriaus teigimu, tokiuose renginiuose jis jaučiasi kaip minios valgomas tortas, kurį po to išvems. Nors šis sakinys buvo ištartas pabaigoje, būtent toks jausmas manęs neapleido viso pristatymo metu. Yra žmonių, kurie mėgaujasi minios dėmesiu, Parulskis šiuo atveju tikrai atrodo jų priešingybė. Tas nejaukumas sėdint ant scenos prieš šimtus akių, kurie juoksis, jei nusišnekėsi, ir nevengs žiovauti neužsidengdami burnų, jei pasirodysi nuobodus, buvo ypatingai nuoširdus. Vėlgi aš su tais savo akių kontaktais: į publiką per visą pristatymo valandą rašytojas pažvelgė vieną vienintelį kartą ir tai truko ne ilgiau nei dešimt sekundžių. Man netgi buvo smalsu, kaip taip ištverti nepažiūrint?

Tai žodžiu viskas labai patiko, dabar jau reikia eiti skaityti, ko prisipirkau!

4 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams