Kaštoninis ruduo

2008-10-02

kastonas.JPGPavasarį skinu pakalnutes, vasarą puošiuosi ramunėmis, rudenį renku kaštonus. Ir tikrai ne viena. Nes kai jis nukrenta, toks dar ne visai išsilukštenęs, spokso blizgia akimi man po sijonu, esu priversta pasilenkti. Neįsidurdama padėti jam nusirengti. Kvėpuoja man delnan drėgnas ir jautrus, kaip ką tik gimęs šunytis. Apžiūriu jo medines rieves ir unikalų raštą. Susipažįstam.

Po kelis nešiojuosi kišenėje, jusdama palaimingą kaštonų šilumą. Jaukumą ir ištikimybę. Ryškų išdidumą ir stiprybę. Pažeidžiamumą ir nenusakomą gėrį. Atkaklų pasiaukojimą sugerti savin mano aštrias mintis ir rūgščiai gauruotus jausmus. Tykų pažadą neapleisti. Nuoširdžiai patikėdama savo blogį kaštonui, lieku švaresnė. Vyksta tie dalykai, kuriais tiki.

Kaštonai rudeniop visur – prie monitoriaus, ant televizoriaus, vazose. Smelkiasi ryškiom spalvom per odos poras į vidaus organus, limfą ir kraują. Absoliutus nesustabdomas rudenėjimo procesas.

6 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams