Kaip aš tobulinuosi ir tobulėju
Skaitau, girdžiu, matau, kaip skirtingai žmonės reaguoja tapę bedarbiais. Vienus, dažniausiai tuos, kurių gyvenime darbas užėmė pakankamai rimtą laiko ir svarbos dalį, ištinka šokas. Jie nebežino ką veikti su atsiradusia begale laisvo laiko ir svaiginančiu nežinomybės pojūčiu. Save įprasmindami darbe, būna pamiršę, kiek visko nuostabaus vyksta aplink. Arba galvoja, kad tas nuostabumas kainuoja beprotiškus pinigus, kurių šaltinio jie neteko.
Ir žmonės klausia manęs: ką gi veiki per dienas? Nenusibodo namie sėdėt?
Bet juk aš nesergu?!
Šią savaitę pradėjau vaikščioti į visokius seminarus ir mokymus, skirtus asmeniniam tobulėjimui ir požiūrio plėtimui. Pirmadienį dalyvavau Kauno darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybos organizuotame užsiėmime „Streso įveikimas ir prisitaikymas prie pokyčių, netekus darbo”. Kai buvau studentė, labai užknisdavo dėstytojai, nuplaukiantys toli toli nuo dėstomos temos, šįkart panašiu atveju patiko. Prisiminiau nuostabių psichologinių tiesų, kadaise girdėtų paskaitose, bet pamirštų ir todėl praktiškai nebenaudojamų. Bet labai naudingų! Pati medžiaga apie stresą yra ganėtinai nuobodi, tiek kai studijavau, tiek kai pati dėsčiau psichologiją, streso paskaitos būdavo pačios neįdomiausios. Bet šįkart suėjo, dėl tų visų nuplaukimų į šalis bei praktinių užduočių: kai reikėjo surašyti, kaip pasikeitė mano gyvenimas į teigiamą pusę netekus darbo, negalėjau liautis vardinti!
O šiandien buvau Užtrauktuko.lt seminare apie psichikos ligomis sergančius žmones. Dalinomės nuomonėmis, požiūriais, informacija. Įnirtingai kovėmės su stereotipais! Šitokie renginiai man visuomet įdomūs dėl paties interaktyvumo, į(si)traukimo, nuolatinio bendravimo ne viena, o daugeliu krpyčių, net nepastebi, kaip praeina tos kelios valandos. Studijų metu to gaudavau pakankamai, dabar gi, kai nueinu į mokymus, susijusius su profesiniu tobulėjimu, tai ir tobulėju tik toje mažutėje srityje, semiuosi siauro spektro informacijos. Tą galiu daryti ir internete arba skaitydama specialią literatūrą. O vat diskusijos, kito požiūrio į tą patį dalyką išgirdimas – va čia tai jėga!
Ai nu, ir viskas gi absoliučiai nemokamai!
Hits: 5
4 Komentarai
Prisijunkite prie diskusijos ir pasakykite mums savo nuomonę.
Pasidalinsiu irgi bedarbiška patirtim. Tai pat atradau, kiek visko vyksta, tarkim ketvirtadieniais Vilniuje rengiamos laisvojo universiteto paskaitos-diskusijos, dar būna įvairūs bendruomenių susitikimai, žodžiu.. yra ką veikti. Sumažinau vartojimą, perku tik tai kas būtina, kartais netgi pasikultūrinu, atradau bibliotekas, arbatos gėrimą, už lango sningant ant skubančių praeivių ir t.t. Tik toli gražu ne visi tai supranta ir susiduriu su kažkokiu gailesčiu ar nesupratimu, kaip aš taip… Na, krizės fone, nesiparinu ir ramiai netgi gyvenimu džiaugiuosi. Dar pastebėjau, kad kai kurie neva tai bando įkasti dėl miegojimo ‘iki pietų’ ar pan., nepaisant fakto, kad miegoti nueinu tik paryčiais :))) ai… kiekvienam savo.
Tavo tiesa. Kadangi zinau greitu metu prarasiantis darba, gal ir visai nieko toks tobulejimas, nes siuo metu tik dirbu ir miegu 🙂 Visa savo laika praleidziu veltui, nieko neveikdamas.
Uzskaitau sia ideja! 😉
o kaip pasikeite gyvenimas i teigiama puse, netekus darbo?
Vienu sakiniu ar pastraipa tai nenusakoma, bendras jausmas ir nuotaika pagaunama, dažnai skaitant pinkcity.lt 🙂