Jorge Luis Borges: Fikcijos

2013-01-11

Jorge Luis Borges FikcijosIlgų knygų kūrimas – skrupulinga ir varginanti beprotybė: per penkis šimtus puslapių dėstomos mintys, kurias galima pasakyti per porą minučių. Verčiau apsimesti, kad tos knygos jau yra parašytos, ir pateikti jų santrauką, įvertinimą.

Kadangi knygos autorius nemėgsta daugžodžiavimo, nenoriu išsiplėsti ir rašydama jo kūrinių apžvalgą. Geriausiai jiems tinka pavadinimas intelektualus žaidimas, mano nuomone. Kiekvieną kartą, prasidedant naujai fikcijai (taip Borges’as vadina savo apsakymus), sukrečia malonus jaudulio šiurpuliukas, nes norisi kuo greičiau perprasti žaidimo taisykles, įminti mįslę, atspėti paslaptį.

Tas tekstas skelbė, jog loterija esanti pasaulio darnos papildymas atsitiktinumu ir jog pasitaikančios klaidos ne paneigia atsitiktinumą, o priešingai – jį patvirtina.

Bibliotekos, labirintai, sapnai, pasakotojo persikūnijimai ir transformacijos, netikėtumas ir itin subtilus humoras, atmiežtas ironija bei sarkazmu – puiki pynė tiek širdžiai, tiek protui.

Čia pagalvojau, kad viskas, kas atsitinka žmogui, atsitinka būtent dabar. Šimtmetis seka šimtmetį, ir viskas atsitinka tiktai dabartyje. Tiek žmonių ore, žemėje ir jūroje, bet viskas, kas iš tikrųjų atsitinka, atsitinka man.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 9.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams