Jennie Erdal: Nežinomas mėlynas atspalvis

2016-05-10

Jennie Erdal Nežinomas mėlynas atspalvisKita mano teorija yra tokia, kad vaikai instinktyviai pažįsta tėvų trūkumus, bet nesusimąstydami jiems atleidžia ir dažnai deda visas pastangas, kad juos nuslėptų. Ar tai meilė verčia juos šitaip elgtis? Ar priklausomybė? O gal bendras supratimas, kad vaikų užduotis yra pamaloninti tėvų gyvenimą? Kad ir kokia būtų tiesa, jei kalbėsime apie mėginimus pabėgti nuo vaikystės, žodžiai ne visai gali tai išreikšti. Daug kas susiję su jutimais, su stipriais vaizdais, kurie per gyvenimą vis išnyra tarsi sustingę kadrai, net jei visai nenutuoki, kas kada vyko. Tų vaizdų visiškai ištrinti negali, net jei norėtum; jie vis atsiranda, kaip skaidrės projektoriuje, kartais ne laiku, kartais nesufokusuotos, sudarydamos savotišką trūkčiojantį kino filmą. Kaip tas baigtas filmas sukarpytas irgi neturi prasmės — vaikai nejaučia laiko, tuo labiau chronologijos.

Nors dėl viršelio ir romano pavadinimo gali atrodyti kitaip, ši knyga neturi nieko bendro su pilkaisiais atspalviais. Filosofinį klausimą apie tai, ar žmogui įmanoma įsivaizduoti tai, ko jis dar nėra patyręs (pavyzdžiui, nežinomą mėlyną atspalvį, kurio nėra matęs) kadaise iškėlė didis škotų mąstytojas Deividas Hiumas, į kurio raštus ir filosofiją gilinasi pagrindinis romano veikėjas, verčiantis Hiumo raštus į prancūzų kalbą. Jis tai daro atvykęs į Škotiją, ir šalia darbinių reikalų, kaip visuomet, atsiranda asmeninių – pažintis su gyvenimu nusivylusiu filosofu, charizmatiška jo žmona dailininke, pastarosios agente ir taip toliau. Knygoje pasakojamos vertėjo bei filosofo gyvenimo istorijos, nemažai dėmesio skiriant gyvenimo prasmės, laimės paieškų, tėvų svarbos lemiant vaiko likimą, meilės, vienatvės ir beprotystės temoms. Pradėjusi skaityti knygą kiek sutrikau, kad pagrindinis veikėjas – vyras, nors romano autorė – moteris, bet paskui pavyko taip natūraliai įsigyventi į jo vaidmenį, kad ir pamiršau apie moterišką autorystę, ją priminė tik pati pabaiga, kurios nenoriu išduoti.

Bet jūsų klaidos tikriausiai dar priekyje. Mano — jau padarytos. Visa mano ateitis praeityje.

Mano vertinimas dešimtbalėje skalėje: 8.

Nėra komentarų

Komentarų dar nėra. Nori būti pirmas/-a?

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams