Ilgasis savaitgalis. Kas prieš?

2008-04-30

darbas.jpgKas kartą, kai pasitaiko ilgesnis savaitgalis (šio ilgumu jau tikrai negalima skųstis), pasigirsta diskusijos: ar sąmonė, ar nesąmonė tiek ilsėtis.

Žmonės Lietuvoje skursta, jie nori užsidirbti. Neturėdami sąlygų to padaryti čia, emigruoja užsieniuosna, kur lenkia nugaras po keturiolika valandų. Ten algos didesnės, pragyvenimo lygis aukštesnis, bet svarbiausia, kaip sakoma, galima dirbti ir užsidirbti. Iš to galima daryti išvadą, kad esam darbšti tauta, ir tinginystė mums ne prie širdies. Darbas žmogų puošia. Kodėl neleisti būti gražiems ir drausti daug dirbti čia, Tėvynėje?

Kitas ilgų savaitgalių priešininkų argumentas – tai, ką galime matyti laisvomis dienomis ir naktimis: gatvės ir pievos pilnos girtų žmonių, keliuose katastrofos, dėl girtavimo kylantys gaisrai ir smurtas. Nemokam linksmintis? Marš dirbt užtai.

Be jokios abejonės, labiausiai dėl sujungtų laisvadienių niršta verslininkai, jie dažniausiai ir išgalvoja anksčiau minėtus argumentus: neva mes galvojam ne apie save, o apie paprastus žmones. Bet esmė juk aiški: gamyklose stovi tuščios staklės, niekas nepardavinėja paslaugų ir produkcijos, nuostolis akivaizdus. O kadangi Europą pamažu grublėtom rankom apima ekonominė krizė, tokie stabtelėjimai iš viso klaikiai nervina.

O aš manau, kad kuo daugiau poilsio, tuo geriau. Nes mano alga nuo išdirbtų valandų nepriklauso. Tiems, kurių priklauso nuo parduoto kiekio, manau, suinteresuotų klientų poreikiai nedings – parduos tą patį antradienį. Taigi iš esmės nukenčia tik tie, kurie prie staklių stovi – mažiau detalių pripjaustys.

Man sunku įsivaizduoti tokį darbą, kurį žmogus degtų noru dirbti, nors jam už tai nieko nemokėtų. Kažkur skaičiau, kad Steven’as Spielberg’as naktimis nekantrauja, kad greičiau ateitų rytas, kai jis pagaliau galės eiti į darbą ir pasinerti į nuostabų savo kuriamų filmų pasaulį. Bet kokiu atveju, jei darbas yra užsidegimas ir aistra, greičiausiai jį galima atlikti ir be darbdavio leidimo: siuvinėti gerves, kurti svetaines ar verti karolius. Kūrybos mūzoms nerūpi, ar Kalėdos, ar naktis, ar sekmadienis. Ar Tarptautinė darbo diena.

O aš esu tinginė. Viena iš priežasčių, dėl ko norėčiau gyventi Prancūzijoje, yra tai, kad jų darbo savaitė trunka trisdešimt penkias valandas. Nes aš gyvenu ne tam, kad dirbčiau, o atvirkščiai. Ir labai džiaugiuosi, kad šis savaitgalis truks tiek, kiek paprastai trunka darbo savaitė. Galėtų visada taip.

Pailsėk ir Tu. Turiningai ir prasmingai. Ir negerk labai. Negražu.

17 komentarai (-ų)

Pasisakyti

RSS šaltinis šio įrašo komentarams